Erdvinė sinoptinė klasifikacija

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Erdvinė sinoptinė klasifikacija – tai klimato klasifikavimo sistema, pagrįsta oro masių terminėmis ir drėgmės savybėmis.^[1] Pagal meteorologinius duomenis dienos skirstomos į orų tipus (6 tipai) ir pereinamąsias dienas.

Istorija

1996 metais Laurence Kalkstein, Michael C. Nichols, C. David Barthel ir J. Scott Greene ^[2] paskelbė straipsnį, kuriame aprašė naują klimato klasifikaciją, pagrįstą orų sąlygomis meteorologijos stotyje. Buvo sudaryta centrinės ir rytinės JAV klasifikacija.

2002 metais Scott C. Sheridan ^[3] patobulino metodologiją, aprašomąjį tinklą praplėtė, įtraukė daugiau JAV, Kanados, Aliaskos ir Havajų stočių. Į šią atnaujintą erdvinę sinoptinę klasifikaciją (dar vadinamą SSC2) įtraukiama 327 stotys, kurių vidutinis duomenų sekos ilgis 44,6 metų.^[4]

2004 metais SSC2 pritaikytas Kinijoje, sukurta operatyvi karščio – sveikatos stebėjimo – perspėjimo sistema (Heat – health watch – warning system (HHWS)) Šanchajuje.

2007 SSC2 išplėstas ir pritaikytas 48 Vakarų Europos miestams.

2008 SSC2 sudarytas Korėjos miestams, HHWS pritaikytas Seul ir Busan miestams.^[5]

Orų tipai

Meteorologiniai rodikliai, pagal kuriuos nustatomi orų tipai

Temperatūra (3:00, 9:00, 15:00 ir 21:00 GMT)
Rasos taško deficitas (3:00, 9:00, 15:00 ir 21:00 GMT)
Vidutinis paros debesuotumas (3:00, 9:00, 15:00 ir 21:00 GMT)
Vidutinis slėgis jūros lygyje (3:00, 9:00, 15:00 ir 21:00 GMT)
Paros temperatūros amplitudė (3:00, 9:00, 15:00 ir 21:00 GMT)
Rasos taško amplitudė (3:00, 9:00, 15:00 ir 21:00 GMT)

Pagal meteorologinius rodiklius skiriami orų tipai

Sausas poliarinis
Sausas vidutinių platumų
Sausas tropinis
Drėgnas poliarinis
Drėgnas vidutinių platumų
Drėgnas tropinis

Sausas poliarinis (SP) orų tipas apima kontinentinę poliarinę ir kontinentinę arktinę oro masę. Užslinkus šiai oro masei orai būna vėsūs ir sausi, dažnai vyrauja šiaurės krypčių vėjai. Dangus giedras, gali būti nedidelis debesuotumas.

Vyraujant sausam vidutinių platumų (SVP) orų tipui orai būna švelnūs ir sausi. Šis orų tipas neturi įprasto kilmės regiono, dažniausiai atnešamas su zonine pernaša, kai maišosi sausas poliarinis ir sausas tropinis orų tipai.

Sausas tropinis (ST) orų tipas yra karščiausias, sausiausias ir giedriausias.

Drėgnas poliarinis (DP) orų tipas kildinamas iš jūrinės poliarinės oro masės. Orai vėsūs, debesuoti, drėgni, dažnai su silpnais krituliais.

Drėgnas vidutinių platumų (DVP) orų tipas taip pat debesuotas, bet šiltesnis ir drėgnesnis už DP orų tipą. Gali susidaryti kintant DP oro masei arba netoli šilto fronto.

Drėgnas tropinis (DT) orų tipas yra analogiškas jūrinei tropinei orų masei. Oras šiltas, drėgnas, žiemą debesuotas, vasarą iš dalies debesuotas. Būdingi konvekciniai krituliai, ypač vasarą.

Kiekviena diena skiriamas į vieną iš 6 aukščiau paminėtų tipų, arba jei vienas orų tipas užleidžia vietą kitam, tokia diena bus laikoma pereinamąja (PR).

Klasifikacijos sudarymas

Kiekvienam iš parametrų skaičiuojamas ilgalaikis vidurkis keturiems laikotarpiams
Apibrėžiamos vidutinės tipinės dienos orų sąlygos
Apskaičiuojamas skirtumas tarp ilgalaikio vidurkio ir vidutinių tipinių dienų
Kiekvienam orų tipui visiems meteorologiniams rodikliams sudaromos metinės ilgalaikių vidurkių kreivės
Tiesinė funkcija pritaikoma skirtumams, suskaičiuotiems 3-iame punkte
Susumuojamos metinė ir skirtumų kreivės, 10 – o laipsnio polinomas pritaikomas prie gautų duomenų

Sekant šiuos žingsnius gaunami kasdieniai būdingų orų sąlygų kalendoriai kiekvienam orų tipui, pagal juos kiekvienai realiai dienai priskiriamas orų tipas.

Panaudojimas

SSC2 klasifikacijoje nustatyti orų tipai gerai atspindi ekstremalių dienų keliamą pavojų žmonių sveikatai, todėl ši klasifikacija yra pritaikyta operatyviose perspėjimų sistemose, pvz., Šanchajuje, Seule.

Šaltiniai

↑ Bower, D., McGregor, G., Hannah, D., & Sheridan, S. (2007). Development of a spatial synoptic classification scheme for western Europe. Int. J. Climatol., 27(15), 2017-2040. doi:10.1002/joc.1501
↑ KALKSTEIN, L., NICHOLS, M., BARTHEL, C., & GREENE, J. (1996). A NEW SPATIAL SYNOPTIC CLASSIFICATION: APPLICATION TO AIR-MASS ANALYSIS. Int. J. Climatol., 16(9), 983-1004. doi:10.1002/(sici)1097-0088(199609)16:9<983::aid-joc61>3.0.co;2-n
↑ Sheridan, S. (2002). The redevelopment of a weather-type classification scheme for North America. Int. J. Climatol., 22(1), 51-68. doi:10.1002/joc.709
↑ Spatial synoptic classification homepage
↑ Hondula, D., Vanos, J., & Gosling, S. (2013). The SSC: a decade of climate–health research and future directions. Int J Biometeorol, 58(2), 109-120. doi:10.1007/s00484-012-0619-6

[1] Bower, D., McGregor, G., Hannah, D., & Sheridan, S. (2007). Development of a spatial synoptic classification scheme for western Europe. Int. J. Climatol., 27(15), 2017-2040. doi:10.1002/joc.1501

[2] KALKSTEIN, L., NICHOLS, M., BARTHEL, C., & GREENE, J. (1996). A NEW SPATIAL SYNOPTIC CLASSIFICATION: APPLICATION TO AIR-MASS ANALYSIS. Int. J. Climatol., 16(9), 983-1004. doi:10.1002/(sici)1097-0088(199609)16:9<983::aid-joc61>3.0.co;2-n

[3] Sheridan, S. (2002). The redevelopment of a weather-type classification scheme for North America. Int. J. Climatol., 22(1), 51-68. doi:10.1002/joc.709

[4] Spatial synoptic classification homepage

[5] Hondula, D., Vanos, J., & Gosling, S. (2013). The SSC: a decade of climate–health research and future directions. Int J Biometeorol, 58(2), 109-120. doi:10.1007/s00484-012-0619-6

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]