Elnių salos kapinynas

Elnių salos kapinynas (rus. Оленеостровский могильник) – vienas didžiausių Europos akmens amžiaus archeologijos paminklų; yra Onegos ežero Elnių salos (Karelija, Rusijos Federacija) šiaurinėje dalyje.

Tyrimai

Elnių salos kapinyną 1936–1938 m. tyrinėjo Vladislovas Raudonikas. Ištirta daugiau kaip 170 kapų, iš jų 16 dvigubų, 3 trigubi. Mirusieji laidoti 0,6-1,2 m gylyje, aukštielninki (kai kurie suriesti), galva į rytus, su įkapėmis. Kapinyno šiaurinėje dalyje 4 mirusieji palaidoti stati, piltuvo pavidalo 1,3-1,8 m gylio duobėse. Dauguma mirusiųjų apiberti ochra.

Įkapės: vyrų kapuose – dažniausiai medžioklės įrankiai ir ginklai (akmens ir kaulo antgaliai, kauliniai žeberklai, durklai, kabliukai, skalūno peiliai), moterų kapuose – darbo įrankiai (titnago skeltės, ylos, gremžtukai, rėžtukai, akmeninės gludinimo plokštės). Visuose kapuose rasta daug kabučių iš kaulo ir akmens, žvėrių (briedžių, elnių, lokių) ilčių bei plokštelių iš bebro dantų. Aptikta briedžio, gyvatės, žmogaus skulptūrėlių (iš viso 42) ir įvairiai ornamentuotų daiktų. Dauguma mirusiųjų europidai, dalis mongolidai. Elnių salos kapinynas datuojamas mezolitu ir neolito pradžia.^[1]

Šaltiniai

↑ Egidijus Šatavičius. Elnių salos kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 478 psl.

Гурина Н.Н. Оленоостровский могильник //МИА, 47. М.; Л., 1956.

Nuorodos

[https://web.archive.org/web/20090108121427/http://www.emc.komi.com/02/14/027.htm Archyvuota kopija 2009-01-08 iš Wayback Machine projekto. Археологические памятники эпохи мезолита. Оленеостровский могильник Онежского озера]

[1] Egidijus Šatavičius. Elnių salos kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 478 psl.

[1]