Pereiti prie turinio

Elektroneigiamumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Elektroneigiamumasatomo branduolio savybė traukti elektronus. Perioduose iš kairės į dešinę didėja dėl didėjančio branduolio krūvio. Grupėse iš viršaus žemyn mažėja dėl didėjančio elektroninių sluoksnių skaičiaus. Didžiausias – fluoro, mažiausias – cezio.[1] Dažniausiai matavimui naudojama Polingo skalė, pagal kurią ličio elektroneigiamumas prilyginamas vienetui. Cheminiuose junginiuose elektroneigiamesnis elementas įgyja neigiamą krūvį.

  1. Thayer, John S. (2010). „Chap.10 Relativistic Effects and the Chemistry of the Heavier Main Group Elements“. Relativistic Methods for Chemists. Springer. p. 81. doi:10.1007/978-1-4020-9975-5_2. ISBN 978-1-4020-9975-5.