Pereiti prie turinio

Eketės piliakalnis

Koordinatės: 55°47′31.2″ š. pl. 21°10′48.0″ r. ilg. / 55.792000°š. pl. 21.180000°r. ilg. / 55.792000; 21.180000
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eketės piliakalnis

Eketės piliakalnis nuo tvenkinio rytinio kranto
Eketės piliakalnis
Eketės piliakalnis
Koordinatės
55°47′31.2″ š. pl. 21°10′48.0″ r. ilg. / 55.792000°š. pl. 21.180000°r. ilg. / 55.792000; 21.180000
Vieta Klaipėdos rajonas
Seniūnija Kretingalės seniūnija
Aukštis 8-9 m
Plotas 110 x 105
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas II a.-XIII a.
Žvalgytas 1949, 1956
Tirtas 1972 m.
Registro Nr. A412K / 23771, 23772, 5184 / AR466

Eketės piliakalnis ir gyvenvietė, arba Kalotės piliakalnis ir gyvenvietė (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A412K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR466) – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į rytus nuo Kalotės kaimo, Eketės upės dešiniajame krante, prie jos santakos su Dangės – Akmenos upe. Pasiekiamas iš plento  A13  KlaipėdaLiepoja , prieš keliui leidžiantis į Dangę pasukus į dešinę link Mazūriškių, šiaurės rytų kryptimi link Pipirų pavažiavus 3,5 km – yra dešinėje, krūmuose, pervažiavus Eketės upelį. Galima pasiekti ir kiek anksčiau pasukus į dešinę, pakilus į aukštumą ir po to pasukus į kairę per tvenkinio užtvankos pylimą – yra už jo, tvenkinio šiauriniame krante.

3D modelis

Piliakalnis įrengtas aukštame dešiniajame Eketės krante, netoli santakos su Dange – Akmena. Piliakalnį iš rytų, pietų ir vakarų juosia Eketės slėnis, iš šiaurės – pylimas ir dab. užslinkęs griovys. Šlaitai į upę statūs, 8–9 m aukščio. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga rytų – vakarų kryptimi, 110 x 105 m dydžio, jos šiauriniame pakraštyje supiltas puslankio formos 130 m ilgio ir 8–9 m aukščio pylimas. Jo išorinis 9 m aukščio šlaitas leidžiasi į 3,5 m pločio, 1,2 m gylio griovį, už kurio supiltas 0,8 m aukščio, 2 m pločio antras pylimas. Už jo iškastas antras 2,5 m pločio, 1,3 m gylio griovys ir supiltas trečias 1,5 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Už pastarojo yra iškastas 2,5 m pločio, 1,2 m gylio trečias griovys ir supiltas ketvirtas 0,8 m aukščio, 1,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas 2 m pločio, 1,1 m gylio ketvirtas griovys, už jo rastos daugiau nei 0,5 m aukščio penkto pylimo liekanos.

Piliakalnio vakarinis šlaitas
Piliakalnis nuo kelio į Mazūriškius

Piliakalnio rytiniai ir pietiniai šlaitai XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje įrengus tvenkinį pradėjo griūti. 1994 m. ir 1996–1997 m. piliakalnis buvo tvarkomas: stabilizuoti griūvantys šlaitai, sutvarkyti želdiniai. Apaugęs nukirstų krūmų atžalomis, išorinis pylimo šlaitas – lapuočiais medžiais.

Į šiaurės rytus nuo piliakalnio 6 ha plote už pylimo, papėdėje, yra senovės gyvenvietė, kurią supo 4 3–4 m pločio ir 1 m gylio grioviai ir 3 nedideli pylimai, išliko jų liekanų.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1972 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, vadovas Algimantas Merkevičius. Ištirtas 180 m² piliakalnio aikštelės ir 74 m² senovės gyvenvietės plotas. Kultūriniame 0,3-1,4 m storio sluoksnyje rasta 4–5 m pločio ir 8 m ilgio stulpinės konstrukcijos pastato liekanų, amatininkų įrankių, Romos monetų, gintaro, stiklo papuošalų, geležinių dirbinių (peilis, dalgio ir žąslo dalys), lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos. Pylimo išorėje padarytas pjūvis, aptikti aukščiau minėti 3 pylimai ir 4 tarp jų buvę grioviai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a. [1]

1996 m. Eketės piliakalnio papėdės gyvenvietėje padarius gręžinius, buvo nustatyta, kad vientisas, tiesa, kai kur arimo stipriai apardytas, kultūrinis sluoksnis su gausiais molio tinko gabaliukais yra išplitęs 480x140 m teritorijoje į šiaurę ir šiaurės rytus nuo piliakalnio, iš viso daugiau kaip 6 ha plote. Gana tankiai, kas 30–50 m, daryti gręžiniai leidžia teigti, kad centrinė gyvenvietės dalis buvo priešais kelią į piliakalnį iš šiaurės rytų pusės, kur aptiktas 30–70 cm storio savo intensyvumu iš aplinkos išsiskiriantis kultūrinis sluoksnis.[2]

Piliakalnis siejamas su 1252 m. Kuršo žemių dalybų akte ir 1285 m. istoriniuose šaltiniuose minima Eketės (Akute, Acheté) vietove, datuojamas II a.-XIII a. [3] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Rytinėje piliakalnio pašlaitėje buvęs Eketės dvaro malūno tvenkinys, pietų – pietvakarių papėdėje už Eketės iš pietvakarių pusės buvo dvaro pastatai. Dvaras Antrojo pasaulinio karo metu sunaikintas.

Aplinkiniai piliakalniai

Palangos piliakalnis 15 km Joskaudų piliakalnis 19 km
Nagarbos piliakalnis 17 km
Kurmaičių piliakalnis 11 km
Andulių piliakalnis 5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kačaičių piliakalnis 18 km
Antkalnio piliakalnis 14 km
Žardės piliakalnis 15 km
Klaipėdos pilis 8 km
Laistų piliakalnis 17 km Gargždų piliakalnis 17 km
Dovilų piliakalnis 17 km
  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 57 (174)
  2. Romas Jarockis. Šiaurės vakarų Lietuvos piliakalnių ir jų papėdžių gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais Archyvuota kopija 2004-11-13 iš Wayback Machine projekto.
  3. Algimantas MerkevičiusEketės piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 50 psl.
  • Crome H. 1937. Karte und Verzeichnis der vor – und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen // Altpreußen. Juni. Heft 3, p. 124 (Nr. 16).
  • Crome H. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreußens // Prussia. 1938. Bd. 32. T. I, p. 305-306
  • Hollack E. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreußen. Glogau, Berlin, 1908.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 132
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 59
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.