Estijos geležinkeliai
Originalus pavadinimas | est. Eesti Raudtee |
---|---|
Forma | AB |
Prekybos simbolis | EVR |
Įkurta | 1918 m. |
Centrinė būstinė | Telliskivi 60/2, 15073 Talinas |
Aptarnaujama teritorija | Estija |
Svarbiausi darbuotojai | CEO Kaido Zimmermann |
Paslaugos | Geležinkelių operavimas, krovinių gabenimas |
Savininkas (-ai) | Estijos Respublika |
Darbuotojų | 672 (2020)[1] |
Tinklalapis | EVR.ee |
Estijos geležinkeliai – didžiausia Estijos geležinkelių bendrovė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1870 m. lapkričio 5 d. Estijos geležinkeliais pajudėjo pirmas traukinys. Atidarytas judėjimas linijoje Paldiskis-Talinas-Narva-Gatčina. Tais pačiais metais ruožas sujungtas su Peterburgo-Varšuvos geležinkeliu.
1877 m. iš Tapa išvyko pirmas traukinys į Tartų, 1887 m. tapo įmanoma pratęsti savo kelionę iki Valgos, kur geležinkeliai jungdavosi su Rygos-Pskovo linija. 1896 metais buvo pastatytas pirmas siauros vežės (750 mm) geležinkelis nuo Valgos iki Piarnu, o sekančias metai buvo atidrytas Mõisaküla – Viljandi ruožas, o iš tenais geležinkeliai tęsėsi per Paide į Talino uostą. Nuolatinis judėjimas tarp šių miestų prasidėjo nuo 1901 metų.
Savarankiška bendrovė (EVR) buvo paskelbta 1918 metais. 1931 metais buvo pastatytas plačios vežės geležinkelis Tartu-Petseri. 1940 metais Estijos Geležinkeliai buvo pajungti į TSRS geležinkelių tinklą. Tais metai Estijos Geležinkeliams priklausančių kelių ilgis sudarė 1447 km, iš jų 772 km buvo plačios vežės ir 675 – siauros vežės geležinkeliai.
1992 m. sausio 1 d. įregistruota valstybinė akcinė bendrovė „Eesti Raudtee“ tapo šalies geležinkelių operatoriumi. Tais pačais metais buvo atstatyta narystė Tarptautinėje Geležinkelių Sąjungoje (UIC), EVR įstojo į OSŽD. 2001 m. rugpjūčio 31 d. 66% bendrovės turto po privatizacijos parduota firmai Baltic Rail Services (BRS).
2007 m. sausio 9 d. geležinkeliai nacionalizuoti, EVR išpirkta valstybės nuosavybėn.[2][3][4]
Infrastruktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Keliai ir statiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendrovei priklauso 691 km 1520 mm vėžės kelių, iš jų 132 km – elektrifikuoti.
Riedmenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendrovei priklauso:
- 26 ČME3 manevriniai lokomotyvai
- 4 2TE116 lokomotyvai
- 56 GE C36-7i lokomotyvai
- 19 GE C30-7Ai lokomotyvų
Be to EVR naudoja kelias geležinkelio priežiūros ir smulkaus remonto mašinas, drezinas DGKu ir t. t.
-
GE30 lokomotyvas
-
Tapa geležinkelio stotis
-
Traukinys Talinas-Tartu
Struktūra ir valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aukščiausiu bendrovės organu laikomas Bendras Susirinkimas, kuriam pavaldi Bendrovės Taryba. EVR Valdybos pirmininkas (nuo 2007 m. Sausio 12 d. – Kaido Simmermann) ir Vidaus Audito skyrius yra pavaldus tik Tarybai.
Valdybos pirmininkas dirba su 3 Valdybos nariais, atsakingais už Teisinius klausimus, Finansus ir Rinkotyrą. Tiesiogiai Valdybos pirmininkui yra pavaldus 6 departamentų direktoriai – Infrastruktūros valdymo, Transporto, Personalo valdymo, Infotechnologijų, Riedmenų priežiūros, Apsaugos ir Eismo saugumo.
Riedmenų priežiūros departamentui pavaldūs ir Tapa Depai.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://www.evr.ee/files/Annual-report-2020.pdf Archyvuota kopija 2021-12-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Hanson, Martin (15 September 2006). „Raudtee tagasiost sai heakskiidu“ (estų). Äripäev. Suarchyvuotas originalas 10 October 2007. Nuoroda tikrinta 25 July 2007.
- ↑ „EVR's private interlude is over“. Railway Gazette International. February 2007. Suarchyvuotas originalas 31 May 2012.
- ↑ „Eesti Raudtee“. Railroad Development Corporation. Nuoroda tikrinta 16 October 2022.
|