Pereiti prie turinio

Estijos geležinkeliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Eesti Raudtee)
Estijos geležinkeliai
Originalus pavadinimasest. Eesti Raudtee
FormaAB
Prekybos simbolisEVR
Įkurta1918 m.
Centrinė būstinėTelliskivi 60/2,
15073 Talinas
Aptarnaujama teritorija Estija
Svarbiausi darbuotojaiCEO Kaido Zimmermann
PaslaugosGeležinkelių operavimas, krovinių gabenimas
Savininkas (-ai)Estijos Respublika
Darbuotojų672 (2020)[1]
TinklalapisEVR.ee
Estijos geležinkeliai (mėlynai)
Talino-Baltijos geležinkelio stotis (2020)
Keleivinis traukinys Tartu (2021)

Estijos geležinkeliai – didžiausia Estijos geležinkelių bendrovė.

1870 m. lapkričio 5 d. Estijos geležinkeliais pajudėjo pirmas traukinys. Atidarytas judėjimas linijoje Paldiskis-Talinas-Narva-Gatčina. Tais pačiais metais ruožas sujungtas su Peterburgo-Varšuvos geležinkeliu.

1877 m. iš Tapa išvyko pirmas traukinys į Tartų, 1887 m. tapo įmanoma pratęsti savo kelionę iki Valgos, kur geležinkeliai jungdavosi su Rygos-Pskovo linija. 1896 metais buvo pastatytas pirmas siauros vežės (750 mm) geležinkelis nuo Valgos iki Piarnu, o sekančias metai buvo atidrytas Mõisaküla – Viljandi ruožas, o iš tenais geležinkeliai tęsėsi per Paide į Talino uostą. Nuolatinis judėjimas tarp šių miestų prasidėjo nuo 1901 metų.

Savarankiška bendrovė (EVR) buvo paskelbta 1918 metais. 1931 metais buvo pastatytas plačios vežės geležinkelis Tartu-Petseri. 1940 metais Estijos Geležinkeliai buvo pajungti į TSRS geležinkelių tinklą. Tais metai Estijos Geležinkeliams priklausančių kelių ilgis sudarė 1447 km, iš jų 772 km buvo plačios vežės ir 675 – siauros vežės geležinkeliai.

1992 m. sausio 1 d. įregistruota valstybinė akcinė bendrovė „Eesti Raudtee“ tapo šalies geležinkelių operatoriumi. Tais pačais metais buvo atstatyta narystė Tarptautinėje Geležinkelių Sąjungoje (UIC), EVR įstojo į OSŽD. 2001 m. rugpjūčio 31 d. 66% bendrovės turto po privatizacijos parduota firmai Baltic Rail Services (BRS).

2007 m. sausio 9 d. geležinkeliai nacionalizuoti, EVR išpirkta valstybės nuosavybėn.[2][3][4]

Infrastruktūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keliai ir statiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrovei priklauso 691 km 1520 mm vėžės kelių, iš jų 132 km – elektrifikuoti.

Bendrovei priklauso:

Be to EVR naudoja kelias geležinkelio priežiūros ir smulkaus remonto mašinas, drezinas DGKu ir t. t.

Struktūra ir valdymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukščiausiu bendrovės organu laikomas Bendras Susirinkimas, kuriam pavaldi Bendrovės Taryba. EVR Valdybos pirmininkas (nuo 2007 m. Sausio 12 d. – Kaido Simmermann) ir Vidaus Audito skyrius yra pavaldus tik Tarybai.

Valdybos pirmininkas dirba su 3 Valdybos nariais, atsakingais už Teisinius klausimus, Finansus ir Rinkotyrą. Tiesiogiai Valdybos pirmininkui yra pavaldus 6 departamentų direktoriai – Infrastruktūros valdymo, Transporto, Personalo valdymo, Infotechnologijų, Riedmenų priežiūros, Apsaugos ir Eismo saugumo.

Riedmenų priežiūros departamentui pavaldūs ir Tapa Depai.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. https://www.evr.ee/files/Annual-report-2020.pdf Archyvuota kopija 2021-12-07 iš Wayback Machine projekto.
  2. Hanson, Martin (15 September 2006). „Raudtee tagasiost sai heakskiidu“ (estų). Äripäev. Suarchyvuotas originalas 10 October 2007. Nuoroda tikrinta 25 July 2007.
  3. „EVR's private interlude is over“. Railway Gazette International. February 2007. Suarchyvuotas originalas 31 May 2012.
  4. „Eesti Raudtee“. Railroad Development Corporation. Nuoroda tikrinta 16 October 2022.