Eduardas Kaniava
Eduardas Kaniava | |
---|---|
Gimė | 1937 m. liepos 1 d. Klaipėda |
Tėvas | Stasys Kaniava |
Motina | Elena Kaniavienė |
Sutuoktinis (-ė) | Rūta Kaniavienė, Barbara Abramavičiūtė-Kaniavienė |
Vaikai | Andrius, Edvardas |
Veikla | dainininkas, kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas |
Partija | 1995 m. LDDP, 2001 m. LSDP |
Alma mater | 1960 m. LSSR konservatorija |
Eduardas Kaniava[1] (g. 1937 m. liepos 1 d. Klaipėdoje) – dainininkas (baritonas), Lietuvos kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1954 m. baigė Kauno Komjaunimo vidurinę mokyklą. 1954 m. įstojo į Veterinarijos akademiją, tikėdamasis po metų be egzaminų pereiti į Medicinos institutą, tačiau po dviejų semestrų pasirinko studijas konservatorijoje. 1955–1960 m. studijavo LSSR konservatorijoje (Petro Olekos klasė), įgijo dainininko specialybę.[2]
1958–1993 m. LSSR operos ir baleto teatro solistas. 1966–1967 m. stažavosi Sofijos (Bulgarija) operos teatre. 1979–1981 m. LSSR konservatorijos vyr. dėstytojas, 1981 m. docentas, 1988 m. profesorius, 1989–1992 m. Dainavimo katedros vedėjas. 1993–1994 m. Karakaso (Venesuela) dainavimo akademijos profesorius. Nuo 1994 m. Lietuvos muzikos akademijos profesorius. Nuo 2005 m. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dainavimo katedros dėstytojas. Klaipėdos universiteto Senato narys, Menų fakulteto atestacinės komisijos narys. Klaipėdos muzikinio teatro Meno tarybos pirmininkas ir teatro pedagogas.[3]
Rengė parodomąsias dainavimo pamokas Sankt Peterburgo (Rusija), Kelno (Vokietija) aukštosiose muzikos mokyklose. Gastroliavo daugiau nei 70 pasaulio šalių. Su savo mokiniu dainininku Deiviu išleido du albumus „Tu, kuris aukštai“ ir „Ave Maria“.
Nuo 1995 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos narys. 2000–2004 m. LR Seimo narys.[4] 2001 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Etikos ir procedūrų komisijos narys. 2004–2006 m. Ministro pirmininko Algirdo Brazausko visuomeninis patarėjas kultūrai.
Žmona Barbara Abramavičiūtė-Kaniavienė, vaikai Andrius ir Edvardas.[5]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dainavimas – toks mano amatas. – Vilnius: Grafija, 2008. – 35 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9342-5-7
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1964 m. LTSR nusipelnęs artistas
- 1974 m. LSSR liaudies artistas
- 1979 m. SSRS liaudies artistas
- 1992 m. Metų žmogus (Kembridžas)
- 1997 m. DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas [6]
- 1998 m. Gotliebo Fricko medalis (Vokietija)
- 2006 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Arvydas Karaška. Eduardas Kaniava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ „Eduardas Kaniava: vietoj karvių uodegų – dainavimas“. Žmonės.lt. 2009-12-16. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-06-15.
- ↑ http://www.ku.lt/mf/struktura/katedros/vokalines-muzikos-katedra/darbuotojai/eduardas-kaniava/ Archyvuota kopija 2013-12-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2000–2004 m. kadencijos Seimo narys
- ↑ http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/kandvl.htm-151959.htm Archyvuota kopija 2008-05-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41399