Ebras
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Ebras | |
|---|---|
 Ebras Saragosoje
| |
| Ilgis | 910 km |
| Baseino plotas | 85 362 km² |
| Vidutinis debitas | 426 m³/s |
| Ištakos | Kantabrijos kalnai |
| Žiotys | Viduržemio jūra |
| Šalys | Ispanija |
 Vikiteka |
Ebras |
Ebras (isp. Río Ebro) – upė Pirėnų pusiasalio šiaurėje. Ilgiausia tik Ispanijoje tekanti upė ir antra pagal ilgį Pirėnų pusiasalio upė.
Prasideda Fontibre, Kantabrijoje. Teka per Lagronjo, Saragosos, Ampostos miestus. Taragonos provincijoje įteka į Viduržemio jūrą.
Didžiausi intakai: Ega, Aragonas, Galjegas, Segrė (kairieji), Tironas, Nacherilija, Sidakosas, Chalonas, Guadalopė, Mataranija (dešinieji).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po Pirmojo Pūnų karo upe ėjo siena tarp Kartaginos ir Romos imperijos. Antrojo Pūnų karo metu prie upės žiočių vyko jūrų mūšis. Ispanijos pilietinio karo metu prie upės vyko Ebro mūšis.
Prie upės įsikūręs vienas iš pirmųjų Cistersų vienuolynų Ispanijoje (isp. Real Monasterio de Nuestra Senora de Rueda – Karališkasis rato mergelės vienuolynas). Vienuoliai pastatė užtvanką ir įrengė didžiulį vandens ratą, tiekusį vandenį į vienuolyną.
Delta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ebras suformuoja deltą. Plotas – 320 km², viena didžiausių šlapynių vakarinėje Viduržemio jūros dalyje. Apie 20 % deltos paskirta Ebro deltos gamtos parkui, likusi dalis intensyviai naudojama žemdirbystei. Daugelyje vietų užtvenkus upę mažiau nešmenų pasiekia deltą, todėl ji grimzta.