Ebla

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ebla
Ebla
Ebla
Koordinatės	35°47′52.8″ š. pl. 36°47′52.8″ r. ilg.
Vieta	Sirija (Idlibo muchafaza)
Regionas	Artimieji Rytai
Istorija
Pastatytas	IV tūkstantmetis pr. m. e.
Sugriautas	XVII a. pr. m. e.
Tauta	eblaitai

Ebla (archeologinis pavadinimas Tell Mardichas) – senovinis miestas-valstybė, egzistavęs dabartinėje Sirijoje, netoli dabartinio Idlibo, 55 km į pietvakarius nuo Alepo.

Istorija

Tai buvo svarbus miestas-valstybė dviem laikotarpiais: vėlyvajame III tūkstm. pr. m. e. ir 1800-1650 m. pr. m. e. laikotarpiu.

Pirmasis klestėjimo laikotarpis

Pirmoji Eblos karalystė

Miestas buvo gyvenamas nuo IV tūkst. pr. m. e., tačiau jo galia labiausiai išaugo tarp 2400 ir 2240 m. pr. m. e., kuomet Ebla tapo svarbiu prekybiniu miestu, klestinčiu dėl prekybos su Egiptu ir Mesopotamija, ypač su pastarąja. Čia garsėjo Eblos prekės, kurių žymiausios buvo kedro mediena (išgaunama iš Libano kalnų) ir tekstilė. Svarbiausias prekybinis partneris Šumere buvo Kišo miestas. Ebla konkuravo su kita prekybine Sirijos hegemonija – Mariu.

Augant ekonomikai, sparčiai augo miesto politinė hegemonija, ir apogėjaus laikotarpiu Ebla kontroliavo milžiniškas teritorijas nuo Eufrato aukštupio iki Viduržemio jūros. Iš šio hegemonijos laikotarpio žinomi bent 6 Eblos karaliai, kurių žymiausias – Ibriumas, sudaręs sutartį su Asirija toli rytuose. Atrodo, kad Eblos valdovai buvo renkami nustatytam 7 m. terminui, ir tik Ibriumo sūnus Ibi-Sipišas paveldėjo sostą.

III tūkst. pr. m. e. Ebla kultūriškai buvo labai stipriai įtakota šumerų kultūros. Čia buvo paplitęs dantiraštis, šumerų kalba laikoma šventa, meno pavyzdžiai turėjo daug panašumų su Mesopotamijos menu. Tačiau karalystėje buvo išvystyti ir saviti meno stiliai, pvz., mozaikiniai raštai ant medinių baldų, gaminti iš perlamutro ir spalvotų akmenų. Eblos gyventojai (eblaitai) kalbėjo semitiška eblaitų kalba (gimininga Mario ir Akado gyventojų kalbai) ir išpažino semitų dievus. Svarbiausi eblaitų dievai buvo Dagonas, Ištarė (Aštar), Rešefas (Rasap), Kanišas, Hadadas (Hadda), Šapaš (Šipiš), Kura, Nidakulis. Įrašuose neretai randami ir šumerų dievų vardai Enki, Ninki, Utu ir kt.

Antrasis klestėjimo laikotarpis

Antroji Eblos karalystė

Tikėtina, kad apie 2240 m. pr. m. e. Ebla buvo nukariauta ir sunaikinta. Net du Akado imperijos valdovai – Sargonas ir Naramsinas teigė tai padarę. Kurį laiką Eblos galia nusilpo, ją valdė III Ūro dinastija. Tikėtina, kad tuo metu miestą siaubė ir amoritai, kurie galutinai pakeitė regiono etninę sudėtį.

Ebla vėl atgavo galią apie 1850 m. pr. m. e., jau valdoma amoritų dinastijos. Čia vėl atsikūrė nepriklausoma valstybė, tačiau ji kontroliavo gerokai mažesnes teritorijas, nei III tūkst. Ebla, konkuruodama su kitomis amoritų valstybėmis – Jamchadu šiaurėje, Katna pietuose. Galutinai Eblą sugriovė Hetitai XVII a. pr. m. e. Po to miestas niekuomet nebeatsigavo.

Archeologija ir radiniai

Eblos planas

Kasinėjimai Tell Mardiche prasidėjo 1964 m., kuomet čia archeologinius tyrimus pradėjo italai, vadovaujami Paolo Matthiae. Jie atrado kadaise klestėjusį miestą ir valdovo Ibit-Limo statulą, taip identifikuodami vietovę su senovės įrašuose minima Ebla. Kasinėjimų metu atidengtas didelis miestas su ketveriais vartais (skirtais keturiems dievams – Daganui, Rešefui, Utu ir Hadadui). Mieste buvo keletas valdovų rūmų, šventyklų, čia kryžiavosi prekybiniai keliai.

Miestas ypač žymus čia rastomis 15 tūkst. dantiraščio lentelių, datuojamų 2250 m. pr. m. e. užrašytų eblaitų kalba. Jos buvo saugomos miesto archyve, ir daugumą jų sudaro teisiniai bei ūkiniai dokumentai. Eblaitų dantiraštis buvo identiškas tuometiniam šumerų dantiraščiui, tačiau nemažai dokumentų, rašytų vietos kalba, inovatyviai atsisako ideogramų, naudodami tik skiemeninius dantiraščio ženklus. Tarp lentelių yra nemažai dvikalbių šumerų-eblaitų kalbų žodynų, kas labai palengvino archeologams perskaityti tekstus.

Valdovai

• Valdovai 2400–2240 m. pr. m. e.:
  • Igriš-Halamas
  • Irkab-Damu
  • Ar-Enumas
  • Ibriumas
  • Ibi-Sipišas
  • Dubuhu-Ada
• II tūkst. pr. m. e. valdovai:
  • Megumas
  • Ibbit-Limas