Silicio dioksidas
Išvaizda
(Nukreipta iš puslapio E551)
Silicio dioksidas | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
Silicio dioksidas | |
CAS numeris | [14808-60-7] |
Cheminė formulė | SiO2 |
Molinė masė | 60,1 g/mol |
SMILES | O=[Si]=O |
Rūgštingumas (pKa) | |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | balta arba bespalvė kieta medžiaga |
Lydymosi t° | 1650 (±75) °C |
Virimo t° | 2230 °C |
Lūžio rodiklis (nD) | |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | 0,12 g/L |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | nedegus |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | R42, R43, R49 |
S-frazės | S22, S36, S37, S45, S53 |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | Tetraedras |
Dipolio momentas | |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
|
Giminingi junginiai | |
Giminingi jonai | Anglies dioksidas, Alavo dioksidas, Švino dioksidas |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Silicio dioksidas (dar vadinamas silicio oksidu, kasdieniniame gyvenime labiau žinomas kaip kvarcas) – silicio ir deguonies junginys, kurio cheminė formulė SiO2. Jis yra žinomas nuo senovės laikų. Silicio dioksidas gamtoje labiausiai randamas kaip smėlis arba kvarcas, taip randamas iš ląstelių sienelėse.[1]
Silicio oksidas gamtoje randamas keleta formų, įskaitant kvarcą ir opalus. Šiuo metu žinoma 35 kristalinės šios medžiagos formos. Daugiausia šios medžiagos randama žemyniniame ir netropiniame pajūrio smėlyje, dažniausia kvarco formoje. Dažniausiai naudojamas stiklo gamybai.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Silicio dioksidas yra naudojamas pagaminti elementinį silicį. Šiam procesui reikia aukštos temperatūros ir elementinės anglies:[2]
- SiO2(k) 2 C(k) → Si(s) 2 CO(d)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Iler, R. K. (1979). The Chemistry of Silica. Plenum Press. ISBN 0-471-02404-X.
- ↑ Shriver and Atkins. Inorganic Chemistry (5th Edition). W. H. Freeman and Company, New York, 2010, p. 354.