Dubingiai

Kitos reikšmės – Dubingiai (reikšmės).

Dubingiai

55°03′32″š. pl. 25°27′00″r. ilg. / 55.059°š. pl. 25.450°r. ilg.

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Molėtų rajono savivaldybė

Seniūnija

Dubingių seniūnija

Gyventojų

180

Vikiteka

Dubingiai

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Dubingiaĩ
Kilmininkas:	Dubingių̃
Naudininkas:	Dubingiáms
Galininkas:	Dùbingius
Įnagininkas:	Dubingiaĩs
Vietininkas:	Dubingiuosè

Istoriniai pavadinimai

lenk. Dubinki, rus. Дубники, rus. Дубинки^[2]

Dubingiai – miestelis Molėtų rajono savivaldybės pietuose, 20 km į pietus nuo Molėtų, ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero, kuris taip pat kartais vadinamas Dubingių vardu, šiauriniame krante. Dubingių seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Dubingių plano struktūra linijinė. Miestelyje 1958 m. pastatyta Dubingių Šv. Jurgio bažnyčia, biblioteka, veikia kraštotyros muziejus (įsikūręs buvusioje smuklėje ir mokykloje), yra paštas (LT-33022), Asvejos regioninio parko direkcija, istorinis-kultūrinis paminklas – medinė Dubingių karčema (XIX a., ant aukštų mūrinių pamatų; restauruota 1969 m.). Prie miestelio stūkso Dubingių piliakalnis su XVI a. piliaviete (archeologijos ir istorijos paminklas), miestelis laikomas didikų Radvilų giminės tėvonija.

Nuo Dubingių pradedamos įdomios vandens kelionės (baidarėmis, valtimis) Asveja. Yra poilsiavietė, nuomojamos valtys. Apylinkėse yra Dubingių kraštovaizdžio draustinis. Iš Dubingių į Giedraičius kelias veda vos ne 100 m ilgio Dubingių tiltu per ežerą.

Etimologija

Dubingiai – vandenvardinis vietovardis, kildinamas nuo senojo Asvejos ežero vardo Dubingis.^[3]

Istorija

1334 m. kryžiuočių kronikose minima Dubingių žemė (lot. terra Dubingam). Kiti kryžiuočių antpuoliai buvo 1373 ir 1375 m. XV a. – XVI a. pr. Dubingiai buvo administracinis ir ūkinis centras, priklausantis Didžiajam kunigaikščiui. Asvejos ežero saloje (dab. pusiasalis) būta medinės pilies, 1412–1413 m. jos vietoje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis pastatydino naują pilį.

Dubingių pilis, priklausiusi Vilniaus gynybinei sistemai. Valdant Vytautui Didžiajam Dubingiai tapo svarbia Lietuvos vietove. 1415 m. Jogaila su savo karališkuoju dvaru lankėsi Dubingiuose pas Vytautą. 1420 m. vasario 8 d. iš čia rašytas laiškas didžiajam Ordino magistrui, kuriame pažymėta, kad didysis kunigaikštis Dubingiuose pastatydino bažnyčią. XV–XVI a. Dubingius valdė paskirti vietininkai.

Radvilų laikotarpis

XVI a. pradžioje Dubingius perėmė Radvilų giminė, miestelis tapo vienu iš reformacijos centrų Lietuvoje, Dubingių kunigaikštystės centras.

XVI a. viduryje Mikalojus Radvila Rudasis Dubingių katalikų bažnyčią perdavė evangelikams reformatams. Apie 1620 m. Jonušas Radvila I piliavietėje pastatė naują, mūrinę, renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčią. Šioje bažnyčioje buvo palaidoti žymiausi Radvilų giminės žmonės, tarp jų Mikalojus Radvila Rudasis ir Jonušas Radvila I.

XVII a. Dubingiuose veikė drobės audyklos, viena pirmųjų Lietuvoje popieriaus dirbtuvių. Miestas sunyko per 1655–1660 m. Šiaurės karą ir marą. 1651 m. buvo 67, 1661 m. – tik 12 dūmų. 1682 m. Dubingiuose įvyko Lietuvos evangelikų reformatų sinodas. XVII a.-XVIII a. evangelikų reformatų bendruomenė miestelyje sunyko ir Dubingiai palaipsniui perėjo į katalikybę. 1735 m. evangelikų reformatų bažnyčia sudegė.

Dar XVI a. dėl bažnyčios nusavinimo, katalikai padavė Radvilas į teismą. XVII a. viduryje buvo priteista, kad Radvilos turi pastatyti Dubingiuose katalikams bažnyčią. Tai buvo padaryta apie 1672 m., tačiau naujoji katalikų bažnyčia pastatyta ne piliavietėje, o ant kalvos, kitapus ežero.

XVIII a. antroje pusėje Dubingiai ir jų apylinkės intensyviai lenkėjo. 1777 m. įkurta parapinė mokykla, 1870–1949 m. veikė valdinė pradžios mokykla.

Evangelikų reformatų bažnyčios liekanos
Radvilų antkapis virš evangelikų reformatų bažnyčios rūsio
Radvilų giminės palaikų perlaidojimo ceremonija 2009 m.

XIX–XXI amžiai

1808 m. Radvilos už skolas perdavė Dubingius Tiškevičiams. 1808 m. juose buvo 7, 1838 m. jau 10 šeimų. XIX a. miestelio gyventojai buvo stipriai aplenkėję, todėl prasidėjus Lietuvos atgimimui, prasidėjo ir nesutarimai tarp lenkų ir lietuvių. Vietos gyventojai siekė, kad mokyklose ir mišių metu būtų kalbama lenkiškai ir buvo nepatenkinti tuo, kad dauguma kunigų buvo lietuviai. XIX a. pabaigoje – Vilniaus apskrities miestelis, Giedraičių valsčiaus Dubingių seniūnijos centras.^[4]

Per Nepriklausomybės karą Dubingių laukuose žuvo vienas Lietuvos karininkas ir 6 kariai, jie palaidoti Dubingių kapinėse. Po karo Dubingių dvaro žemė išdalyta savanoriams. 1929 m. įsteigta pašto agentūra.

II pasaulinio karo metu, 1944 m. kovo 8 d. Armija Krajova dalinys, vadovaujamas Zigmunto Šendzeliažo-Lupaškos (Zygmunt Szendzielarz-Łupaszko), Dubingių žudynių metu nukovė 6 lietuvių policininkus, 10 sužeidė, o birželio 23 d. apylinkėse žudė lietuvių šeimas, nužudyti 27 žmonės. Tai buvo kerštas už anksčiau Glitiškėse lietuvių policijos įvykdytas lenkų žudynes.

Sovietinės okupacijos metais Dubingiai buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Veikė felčerių ir akušerių punktas, kultūros namai,^[5] biblioteka, paštas.^[6]

2014 m. balandžio 18 d. patvirtintas Dubingių herbas. Po 2016 m. uždaryta Dubingių pagrindinė mokykla.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1334 m.	?	Dubingių žemės centras
XVI a.	Dubingių kunigaikštystės centras	Vilniaus vaivadija
XVII–XVIII a.	Dubingių valsčiaus centras	?
XIX a. – 1915 m.	Giedraičių valsčius	Vilniaus apskritis
1921–1948 m.		Ukmergės apskritis
1948–1950 m.		Širvintų apskritis
1950–1953 m.	Dubingių apylinkės centras	Nemenčinės rajonas
1953–1962 m.		Nemenčinės rajonas
1962–1995 m.		Molėtų rajonas
1995–	Dubingių seniūnijos centras	Molėtų rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.

1865 m.*^[2]

1897 m.^sur.

1905 m.^[7]

1923 m.^sur.^[8]

1959 m.^sur.^[9]

1970 m.^sur.^[10]

1976 m.^[11]

126

363

215

255

102

130

158

1979 m.^sur.^[12]

1985 m.^[13]

1989 m.^sur.^[14]

2001 m.^sur.^[15]

2011 m.^sur.^[16]

2021 m.^sur.^[17]

-

204

251

256

239

208

180

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Dubingių senosios bažnyčios vietoje esančioje kapavietėje, rastoje 2004 m., aptikta žymių XVI a. LDK didikų Radvilų, kurių tėvonija čia buvo, palaikų: Mikalojus Radvila Juodasis ir jo žmona Elžbieta Šidlovecka, Mikalojus Radvila Rudasis ir jo sūnus Mikalojus, taip pat ir anūkas Jonušas Radvila bei marti – Kristupo Radvilos Perkūno pirmoji žmona Ana Sobkovna. Palaikai buvo saugomi VU ir M. Romerio teismo medicinos institute. Ten buvo atlikti istoriniai, cheminiai, DNR tyrimai, kaukolių ir portretų sulyginimai. 2009 m. rugsėjo 5 d. rasti Radvilų palaikai iškilmingai perlaidoti Dubingiuose.

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ ^2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 135 psl.
↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
↑ Dubinki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 191 psl. (lenk.)
↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Dubingiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 168 psl.
↑ Boleslavas Požerskis. „35 maršrutai autoturistams“. – Vilnius, Mintis, 1975. // psl. 44.
↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Dubingiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 437 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Dubingiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 179 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Algimantas Miškinis, Kazys Misius ir kt. Dubingiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 462
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra

Radvilų tėvonija Dubingiuose: monografija (sud. Albinas Kuncevičius, Rimantas Jankauskas, Rimvydas Laužikas ir kt.). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. – 150 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-854-65-4

Nuorodos

Dubingiai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 514 psl.
Dubingių piliavietės archeologiniai tyrimai^{[neveikianti nuoroda]}

Aplinkinės gyvenvietės

Luokesa – 19 km
Bijutiškis – 8 km

MOLĖTAI – 22 km

Rudokai – 7 km
GIEDRAIČIAI – 15 km

Joniškis – 14 km

Visalaukė I – 12 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[GSSRI-2] 2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 135 psl.

[3] Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/

[4] Dubinki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 191 psl. (lenk.)

[5] Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Dubingiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 168 psl.

[6] Boleslavas Požerskis. „35 maršrutai autoturistams“. – Vilnius, Mintis, 1975. // psl. 44.

[7] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[8] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-9] Dubingiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 437 psl.

[10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[LTE-11] Dubingiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 179 psl.

[12] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-13] Algimantas Miškinis, Kazys Misius ir kt. Dubingiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 462

[14] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[15] Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[16] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[17] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]