Drupal
Turinio sukurto Drupal 9 ekrano nuotrauka | |
Autorius(-iai) | Dries Buytaert |
---|---|
Kūrėjas(-ai) | Drupal bendruomenė |
Išleista | 2001 m. sausio 15 d.[1] |
Stabili versija | |
Repozitorija | Drupal Repository |
Programavimo kalba(-os) | PHP naudojant Symfony |
Operacinė sistema | Unix tipo, Windows |
Platforma | Žiniatinklio platforma |
Dydis | 140 MB (nesuglaudintas Drupal 9.1 branduolys)[3] |
Tipas | Turinio valdymo karkasas Turinio valdymo sistema Tinklaraščio programinė įranga Atvirojo kodo žinių vadyba |
Licencija | GPL-2.0-or-later[4] |
Svetainė | drupal.org |
Drupal – nemokamas, atviro kodo[5] modulinis karkasas bei turinio valdymo sistema (TVS), parašyta PHP programavimo kalba.[6][7] Drupal naudojamas labai skirtingoms svetainėms, nuo mažų asmeninių blogų iki didelių įmonių ir politinių svetainių.[8]
Standartinis Drupal leidimas, žinomas kaip „Drupal branduolys“, turi pagrindines funkcijas kaip ir dauguma TVSų. Tai apima registraciją, paremtą individualiomis vartotojų sąskaitomis, administravimo meniu, RSS kanalus, pritaikomą išdėstymą, lanksčią vartotojų privilegijų sistemą, tinklaraščio sistemą, internetinį forumą ir galimybę sukurti klasikinę verslo svetainę ar interaktyvų bendruomenės puslapį.
Drupal taip pat buvo sukurtas tam, kad būtų galima pridėti naujų galimybių, o nestandartinis Drupal elgesys turi būti pridedamas trečių šalių. Dėl šios priežasties Drupal kartais apibūdinamas kaip „turinio valdymo karkasas“[6] (ang. Content Management Framework). Nors Drupal siūlo sudėtingą (patyrusiems programuotojams) programavimo sąsają kūrėjams. Jokių programavimo įgūdžių nereikalaujama pagrindiniam Drupal įdiegimui ir administravimui.[9]
Drupal galite paleisti bet kuriame kompiuteryje kuris palaiko:
- Interneto serverį, kuriame gali veikti PHP (su versija 4.3.5 ), įskaitant Apache, IIS, Lighttpd ir nginx.
- duomenų bazę tokią kaip: MySQL arba PostgreSQL, tam, kad išsaugotų turinį ir nustatymus.[7]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pradžioje sukurtas Dries Buytaert kaip internetinis forumas, Drupal 2001 m. tapo atviro kodo projektas.[10] Drupal yra suanglintas olandų žodis „druppel“, kuris reiškia „lašas“ (kaip „vandens lašas“).[11] Šis pavadinimas buvo paimtas iš jau išnykusios Drop.org svetainės, kurios kodas pamažu vystėsi į Drupal. Buytaert norėjo pavadinti svetainę „dorp“ (olandiškai „kaimas“, remdamasis šios bendruomenės aspektu), bet padarė gramatinę klaidą tikrinant subdomeno vardą ir pamanė, kad jis geriau skamba.[10]
Didelė bendruomenė dabar padeda plėtoti Drupal[12], ir Drupal populiarumas sparčiai auga. Nuo 2007 m. gegužės iki 2008 m. balandžio Drupal buvo atsisiųstas iš Drupal.org svetainės daugiau nei 1,4 mln. kartų, t. y., maždaug 125 % daugiau negu ankstesniais metais.[13][14]
2009 m. balandį daugiau negu 70 gerai žinomų prekės ženklų (angl. brand) ir nepelno siekiančių organizacijų naudojo Drupal.[15] Drupal yra keletą kartų pripažinta kaip geriausia Atviro Kodo TVS (Packt Open Source CMS)[16] ir tris kartus iš (eilės) laimėjo Webware 100.[17][18]
Drupal 6.19 yra naujausia versija išleista 2010 m. rugpjūtį.[19] 2009 m. kovo mėnesį Dries Buytaert paskelbė, kad Drupal 7 „kodo užšaldymas (code freeze)“ bus 2009 m. rugsėjo 1 d.[20] Naujausia testinė versija, DRUPAL-7-0-ALPHA-5, buvo išleista 2010 m. gegužės 23 d.[21] Kol kas nėra paskelbta Drupal 7 galutinio išleidimo data.
Drupal branduolys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Drupal branduolys yra „rankinis“ Drupal įdiegimas, kuris gali būti pasirinktinai išplėstas trečiųjų šalių. Numatytoje Drupal konfigūracijoje svetainės turinys gali būti įdėtas abiejų ir registruotų vartotojų ir anonimų (svetainės administratoriaus nuožiūra) ir prieinama svetainės lankytojams įvairiais pasirinkimo kriterijais, pagal datą, kategoriją, paiešką ir t. t. Drupal branduolys taip pat įtraukia hierarchinę taxonomy sistemą, kuri leidžia turinį kategorizuoti arba „pažymėti“ (tag) su raktiniais žodžiais, tam, kad vėliau lengviau jį pasiekti.[9]
Drupal pateikia išsamų branduolio galimybių pakeitimų sąrašą pagal versiją.[22]
Branduolio moduliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Drupal branduolys apima „branduolio modulius“, kurie gali būti įjungti administratoriaus tam, kad išplėsti svetainės pagrindo funkcionalumą.[23]
Drupal branduolio paskirstymas pateikia daug funkcijų[23], įskaitant:
- Prieigos (angl. access) statistiką ir įvykių registravimą (ang. logging)
- Išplėstinės paieškos funkciją
- Kešavimą (angl. caching) ir sulėtinimo (angl. throttling) galimybę tam, kad pagerinti našumą esant didelėms apkrovoms
- Komentarus, forumus ir apklausą
- Aprašomąsias nuorodas (pvz.: „www.pavyzdys.lt/produktai“ vietoj „www.pavyzdys.lt/?q=node/432“)
- Daugialygę (angl. Multi-level) meniu sistemą
- Daug svetainių (angl. Multi-site) palaikymas[24]
- Daug vartotojų (angl. Multi-user) turinio kūrimas ir redagavimas
- OpenID palaikymas
- RSS kanalai (angl. RSS feed) ir kanalų sujungimą (angl. Feed Aggregator)
- Apsaugą/naujai išleistų atnaujinimų pranešimus
- Vartotojų sąskaitas (profilius)
- Įvairius priėjimo kontroliavimo apribojimus (vartotojo vaidmuo (angl. user roles), IP adresus, el. pašto adresą)
- Darbo įrankius (paleidiklius ir veiksmus (angl. Triggers and Actions))
Branduolio temos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Drupal branduolys įtraukia keletą „branduolio temų“ kuriems galima pritaikyti savo norimą svetainės estetinį jausmą. Šios temos gali būti pasirinktos administratorių per specialų meniu.[25]
Spalvų modulis įvestas nuo Drupal 5.0 branduolio tam, kad leisti administratoriams pakeisti tam tiktų pagrindinių temų spalvų schemą per Interneto naršyklės sąsają. Ši galimybė buvo pridėta tam, kad leisti didesnį pasirinkimą vidutiniam vartotojui.[26]
Vertimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2008 m. vasarį Drupal sąsaja buvo prieinama 44 kalbomis ir plius English (pagal numatymą).[27] Kai kurie skaito iš dešinės į kairę, pavyzdžiui: arabų, persų, hebrajų kalbos. Drupal 6 pateikia pagerintą turinio ir turinio administravimo skirtingose kalbose palaikymą.[28]
Automatinio-atnaujinimo pranešimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Drupal gali automatiškai pranešti administratoriui, kai pasirodo nauja versija bet kokio modulio, temos ar paties Drupal branduolio. Ši galimybė gali padėti išlaikyti įdiegtą Drupal kaip naujausią su naujausiomis galimybėmis ir saugumo pataisymais.[28]
Automatinio atnaujinimo modulis yra identiškas savo funkcionalumu senesnėje 5.x versijoje, bet jis nebuvo įtrauktas į Drupal branduolio paketą.[29]
Išplečiamas Drupal branduolys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Drupal branduolys suprogramuotas taip, kad būtų modulinis su sistema „hooks“ ir „callbacks“ kurie prieinami per API.[30] Ši konstrukcija leidžia trečiųjų šalių modulius ir temas tam, kad išplėsti arba perrašyti Drupal numatytuosius nustatymus nekeičiant Drupal branduolio kodo.
Drupal modulinė konstrukcija, kuri izoliuoja Drupal branduolio failus nuo papildomo modulio arba temos, o tai padidina lankstumą, saugumą ir leidžia Drupal administratoriams tvarkingai atnaujinti į naujausią versiją neperrašant svetainės nustatymų. Siekiant išlaikyti šį atskyrimą, Drupal administratoriai yra išmokyti vengti keisti Drupal branduolį.
Pagalbiniai moduliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagalbiniai Drupal moduliai siūlo įvairias funkcijas, įskaitant paveiksliukų galerijas, nestandartinio turinio tipų ir turinio sąrašų, WYSIWYG redaktorius, privačias žinutes, 3 šalių integracijos įrankius ir kita. Drupal svetainėje yra 2332[31] nemokamų modulių (2008 m. birželio 1 d.), sukurtų Drupal bendruomenės.
Du moduliai yra ypač svarbūs tipiniams Drupal įdiegimams:[32][33]
- Turinio statybos įrankis (angl. Content Construction Kit) (CCK)[34] leidžia svetainės administratoriui dinamiškai sukurti turinio tipus. Turinio tipas apibūdina bet kokios rūšies informaciją kuri turi būti saugoma svetainės duomenų bazėje. Tai gali būti pvz.: įvykiai, kvietimai, straipsniai, produktai ir kt.
CCK API buvo integruotas į Drupal kaip branduolio modelis į dar neišleistą Drupal 7, ir Peržiūra (angl. Views) (be jo vartotojo sąsajos) bus tam tikru momentu ateityje.[36]
Pagalbinės temos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagalbinės temos leidžia adaptuoti arba pakeisti numatytąjį Drupal svetainės apipavidalinimą.
Drupal temos naudoja standartizuotus formatus, kurie gali būti sukurtos trečių šalių dizainerių. Daugelis Drupal temų yra užrašytos pasinaudojant PHPTemplate varikliuku[37] arba kiek mažiau su XTemplate varikliu.[38] Keletas šablonų naudoja sunkiai suprantamą (angl. hard-coded) PHP.
Nors pradinės Drupal temų sistema buvo sukritikuota[39], kad yra mažiau orientuota į dizainą ir labiau komplikuota negu Mambo, Joomla ir Plone, įtraukimas PHPTemplate ir XTemplate variklių į Drupal išsprendė kai kurias problemas. Naujojo Drupal 6 dizaino temų sistema naudoja šablonų varikliuką tam, kad atskirti HTML/CSS nuo PHP. Naujasis Drupal plėtros modulis siūlo pagalbą temų dizainų autoriams, kurie naudojasi Drupal 6.
Drupal bendruomenės sukurtos temos[40] Drupal svetainįje yra išleistos pagal GPL licenziją (nemokamai), ir daugelis jų demonstruojami „Drupal Theme Garden“[41].
Kritika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Naudojimas (angl. Usability): kai kurie Drupal administravimo sąsaja aspektai gali būti klaidinantys ir bauginantys, ypač naujiems administratoriams.[42] Atsižvelgiant į dizainą sąveiką ir informacijos architektūros programą Baltimorės universiteto, Drupal trūksta intuityvumo, lengvos administracijos sąsajos.[43][44][45] Administracijos vieta laikoma paslaptinga Drupal 5 ir 6 versijų, tačiau lengvo naudojimo pagerinimas yra planuojamas su 7 versija. Pagal Dries Buytaert, Drupal 7 nebus išleistos tol, kol nebus išspręsta 90 % problemų kurias identifikavo Minesotos [46][47] ir Baltimorės universiteto[45]. Naudojimas bus vienas iš pagrindinių Drupal 7 pagerinimų tam, kad sumažinti atotrūkį tarp kitų lengvesnių TVS.[48]
- Mokymasis: Drupal yra galingas, bet kartu jis ir sudėtingas. Svarbiausia yra nugalėti sunkų pradinį mokymosi kursą.[49][50][42] Daugelis nerūpestingų vartotojų viliasi paaukoti galimybes lengvo naudojimo padarant Drupal mažiau populiarų suprantamesnį TVS nepaisant didelio funkcionalumo.[51]
Saugumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2008 m. 11 saugumo pažeidimų buvo pranešta ir ištaisyta Drupal branduolyje.[52] Saugumo skylės taip pat buvo rastos ir ištaisytos 64-iuose iš 2243 vartotojų sukurtų modulių.[52]
Kai saugumo skylės atrandamos, Drupal branduolys reguliariai atnaujinimas į naują versiją. Drupal svetainių administratoriai automatiškai pranešami apie naują versiją per „Atnaujinimų statuso“ (angl. Update Status) modulį.[53] Be to, Drupal.org skelbia saugumo pranešimus per el. paštų konferencijas „mailing list“, visą saugumo rekomendacijų istoriją,[52] saugumo vadovą[54], saugumo komandos pagrindinį puslapį, ir RSS srautą su naujausiais saugumo patarimais.[55]
Distribucijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Individualius Drupal paskirstymus apima kai kurie trečių šalių moduliai, kai kurie pakeitimai branduolyje, įskaitant vbDrupal, kuris yra Drupal integracija su vBulletin.
Drupal 4.2 [56] buvo naudojamas DeanSpace, kurie rėmė talpinimu daug nepriklausomų svetainių palaikančių 2004 m. JAV prezidento kampaniją Howard Dean. Po Dean kampanijos pabaigos, DeanSpace projektas išaugo į CivicSpace, Drupal paremtą „liaudies organizuojamą platformą kuri apjungia kolektyvinius veiksmus viduje bendruomenių ir rišlumą jungia nuotolinės mėgėjų grupės.“
Acquia
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2007 m. Drupal orientuota bendrovė Acquia buvo sukurta Drupal projekto lyderių Dries Buytaert ir Jay Batson. Acquia paskelbė prenumerata pagrįstą paslaugą Drupal’ui Drupalcon Bostone 2008 m. ir pradėjo paslaugas su Acquia Drupal, distribucija paremta Drupal 6, 2008 m. rugsėjį. Prenumerata apimą vieną ir daugiau Drupal distribucijų, nustatyti laimėtoją tinklo tiekiamose pridėtinės vertės paslaugos ir prieigą prie techninės pagalbos centro.[57]
Bendruomenė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Drupal turi didelę bendruomenę vartotojų ir programuotojų. Daugiau negu 500 000 registruotų narių yra Drupal.org ir virš 2000 žmonių užsiregistravo kaip programuotojai. Paskutinė pagrindinė konferencija JAV „Drupalcon Washington DC 2009“ pritraukė daugiau nei 1400 žmonių.[58] Paskutinė Europos konferencija Drupalcon Szeged 2008, kuri vyko 2008 metų rugpjūčio pabaigoje ir ją aplankė 500 žmonių.
Yra daug aktyvių Drupal forumų,[59] el. pašto konferencijų (angl. mailing lists)[60], ir diskusijų grupių.[61] Drupal taip pat palaiko keletą IRC kanalų Freenode tinkle.[62]
Drupal.org yra daugiau nei 20 nacionalinių bendruomenių kurios vartoja savo kalbą.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „CHANGELOG.txt“. Drupal.org. Nuoroda tikrinta 8 June 2020.
- ↑ „drupal 11.0.4“. 12 rugsėjo 2024. Nuoroda tikrinta 15 rugsėjo 2024.
- ↑ „Drupal 9 releases; drupal.org“. Nuoroda tikrinta 2023-09-21.
- ↑ „Licensing FAQ“. drupal.org. Nuoroda tikrinta 2009-04-08.
- ↑ Drupal licenzijos DUK Archyvuota kopija 2015-09-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 6,0 6,1 Drupal apžvalga Archyvuota kopija 2016-11-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 7,0 7,1 Drupal sistemos reikalavimai Archyvuota kopija 2016-04-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 45 svetainės apie kurias net nesusimąstėte, kad jos gali būti paremtos Drupal Archyvuota kopija 2009-02-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 9,0 9,1 Drupal galimybės
- ↑ 10,0 10,1 Drupal’o oficialus istorijos puslapis Archyvuota kopija 2009-02-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vertimas Druppel (Olandų) į anglų Archyvuota kopija 2009-04-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Koenig, Josh. „Augimo grafikas“. Groups.Drupal. Nuoroda tikrinta 2009-04-08.
- ↑ "Drupal parsisiuntimų statistika (2008), " http://buytaert.net/drupal-download-statistics-2008
- ↑ "Drupal parsisiuntimų statistika (2007), " http://buytaert.net/tag/statistics
- ↑ „Who is Using Drupal?“. Us&V. Suarchyvuotas originalas 2013-03-02. Nuoroda tikrinta 2009-04-08.
- ↑ „OSS CMS Award anskesni laimėtojai“. Packt Publishing. Suarchyvuotas originalas 2009-07-07. Nuoroda tikrinta 2009-04-08.
- ↑ Drupal is a Webware 100 winner for the third year in a row Archyvuota kopija 2016-08-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Cnet.com[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Drupal Project downloads“. drupal.org. Suarchyvuotas originalas 2012-07-02. Nuoroda tikrinta 2009-09-16.
- ↑ Buytaert.net
- ↑ Drupal 7.0 Alpha 5 released Archyvuota kopija 2010-06-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Drupal pasikeitimai (changelog) Archyvuota kopija 2009-01-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 23,0 23,1 Drupal branduolio moduliai Archyvuota kopija 2008-07-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Daug svetainių palaikymas Drupal Archyvuota kopija 2009-01-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Drupal paskelbė, kad „garland“ tema įtraukta į branduolį
- ↑ Drupal.org spalvų modulio aprašymas
- ↑ Drupal vertimai (Vasario 18, 2008)
- ↑ 28,0 28,1 Drupal 6.0 naujų galimybių aprašymas Archyvuota kopija 2008-02-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Drupal atnaujinimo statuso modulio puslapis Archyvuota kopija 2009-02-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Drupal API puslapis Archyvuota kopija 2010-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Drupal moduliai Archyvuota kopija 2009-02-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://blog.venture-skills.co.uk/2007/01/08/cck-views-the-ultimate-combination-part-1/ Archyvuota kopija 2009-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://learn.awakenedvoice.com/2007/07/30/drupal-cck-and-views-tutorial/ Archyvuota kopija 2009-02-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Turinio Statybos Įrankis (angl. Content Construction Kit)
- ↑ Peržiūra (angl. Views) Archyvuota kopija 2008-03-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Mano Drupal pranašavimai 2008 metams | Dries Buytaert
- ↑ „PHPTemplate temų varikslis Archyvuota kopija 2009-03-08 iš Wayback Machine projekto.“, Drupal.org.
- ↑ „XTemplate temų varikslis Archyvuota kopija 2009-03-16 iš Wayback Machine projekto.“, Drupal.org.
- ↑ „Drupal lyginimas su Mambo Archyvuota kopija 2007-07-13 iš Wayback Machine projekto.“ diskusijų tema, Drupal.org. – Sena, bet vis dar įdomi
- ↑ Drupal temos Archyvuota kopija 2007-08-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Drupal Theme Garden Archyvuota kopija 2009-01-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 42,0 42,1 „Drupal Addresses Security In 6.3, Usability in 7“. 2008-07-10. Suarchyvuotas originalas 2009-01-29. Nuoroda tikrinta 2009-02-09.
- ↑ „Drupal Usability Research Report“ (PDF). 2008-05-01.
- ↑ „Drupal usability tests from the University of Baltimore with community solutions“. 2008-06-26.
- ↑ 45,0 45,1 „Usability, usability, and usability“. 2008-07-03. Suarchyvuotas originalas 2009-04-02. Nuoroda tikrinta 2009-02-09.
- ↑ „First results from usability testing“. 2008-03-10.
- ↑ „Report from Formal Drupal“ (PDF). 2008-03-03.
- ↑ „Starting to work on Drupal 7“. 2008-02-04.
- ↑ „Harnessing Drupal for Citizen Journalism“. 2007-01-25.
- ↑ „CMS Review: Drupal“. 2007[2008. Suarchyvuotas originalas 2009-02-18. Nuoroda tikrinta 2009-02-09.
{{cite web}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
(pagalba) - ↑ „Dries Buytaert's Vision of Drupal“. 2008-03-31.
- ↑ 52,0 52,1 52,2 Saugumo announcements | drupal.org
- ↑ „Atnaujinimų statuso“ modulis Archyvuota kopija 2009-02-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Drupal saugos vadovas Archyvuota kopija 2009-02-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Apsaugos RSS feed
- ↑ Predictions for 2004 | drupal.org
- ↑ Acquia DUK Archyvuota kopija 2009-02-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ DrupalCon DC By the Numbers: Community, Profit, and Sustainability Archyvuota kopija 2009-05-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Drupal forumai
- ↑ Drupal el. pašto konferencijos (angl. mailing lists)
- ↑ Drupal grupės
- ↑ Drupal IRC kanalai