Pereiti prie turinio

Dragon Ball

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Drakonų kova)
Dragon Ball
Žanras Fantastinis, nuotykių, drama, veiksmo, komedija
Manga
Autorius Akira Toriyama
Leidėjas Japonija Shueisha
Serializuota  Weekly Shōnen Jump
Leidimo metai 1984 – 1995
Tomų sk. 42 tomai ir 519 skyrių
TV animė: Dragon Ball
Režisierius Minoru Okazaki
Daisuke Nishio
Studija Toei Animation
Kanalas Japonija Fuji TV, Animax
Rodymo laikotarpis 1986-02-26 – 1989-04-12
Serijų sk. 153
TV animė: Dragon Ball Z
Režisierius Daisuke Nishio
Studija Toei Animation
Kanalas Japonija Fuji TV, Animax, Tokyo MX
Rodymo laikotarpis 1989-04-26 – 1996-01-31
Serijų sk. 291
TV animė: Dragon Ball GT
Režisierius Osamu Kasai
Studija Toei Animation
Kanalas Japonija Fuji TV, Animax
Rodymo laikotarpis 1996-02-07 – 1997-11-19
Serijų sk. 64
TV animė: Dragon Ball Kai
Režisierius Yasuhiro Nowatari
Studija Toei Animation
Kanalas Japonija Fuji TV
Rodymo laikotarpis 2009-04-05 – 2015-06-28
Serijų sk. 159
TV animė: Dragon Ball Super
Režisierius Kimitoshi Chioka
Studija Toei Animation
Kanalas Japonija Fuji TV
Rodymo laikotarpis 2015-07-05 – 2018-03-31
Serijų sk. 131
Susiję darbai

Dragon Ball (jap. ドラゴンボール = Doragon Bōru, liet. Drakonų kova) – japonų manga komiksai, parašyti ir iliustruoti Akiros Torijamos. Serializuoti žurnale „Weekly Shōnen Jump“ nuo 1984 iki 1995 m., vėliau leidykla „Shueisha“ 519 skyrių surinko į 42 tomus (jap. 単行本 = tankōbon).

Akirą Torijamą sukurti „Dragon Ball“ įkvėpė klasikinis kinų romanas „Kelionė į Vakarus“ (kin. 西遊記, pinyin: Xīyóujì). Serialas pasakoja apie pagrindinio veikėjo Son Goko nuotykius nuo ankstyvos vaikystės iki brandaus amžiaus. Istorija pasakoja, kaip Son Gokas mokosi kovos menų ir stengiasi surinkti septynis drakono rutulius, kurie iškviečia norus pildantį drakoną. Savo kelionės eigoje Gokas susiranda keletą draugų ir kaunasi su įvairiausiais priešais, kurių dauguma, taip pat kaip ir Gokas, siekia surinkti drakono rutulius, kad galėtų išpildyti savo piktus kėslus. Seriale vyrauja draugystės, konkurencijos, praradimų bei pergalės troškimo temos.

„Toei Animation“ 42 tomus adaptavo į 2 dalių („Dragon Ball“, „Dragon Ball Z“) anime televizijos serialą. Be to, „Toei“ dar išleido 19 animuotų filmų ir 3 specialias TV serijas, taip pat ir serialo tęsinį – „Dragon Ball GT“. 2009 m. „Toei“ pradėjo retransliuoti „Dragon Ball Z“, pakeisdami pavadinimą į „Dragon Ball Kai“ ir paspartindami serialo siužeto plėtojimąsi. 2015 m. liepos 5 d. eteryje pasirodė naujas serialas pavadinimu „Dragon Ball Super“. Keletas kompanijų išleido susijusios įvairaus asortimento produkcijos, kaip antai vaidybinius filmus, kolekcionuojamų kortų žaidimus, veikėjų figūrėles, garso takelių įrašus ir videožaidimus.

Nuo pat pasirodymo, „Dragon Ball“ tapo vienu mėgstamiausių mangų tuo metu Japonijoje ir Šiaurės Amerikoje. 2006 m. pelnė 12-tą vietą enciklopedijos Anime News Network visų laikų geriausių anime sąraše.[1] 2012 m. duomenimis, Japonijoje buvo parduota virš 156 mln. tomų, o visame pasaulyje virš 230 mln.[2][3] „Dragon Ball“ manga yra antra pagal perkamumą manga istorijoje.

Kritikai negaili liaupsių manga dailininkui, giria stiprius veikėjų charakterius bei istorijos humorą. Tokie sėkmingų manga kūrėjai, kaip Eičiro Oda („One Piece“), Masaši Kišimoto („Naruto“), Titė Kubo („Bleach“), Hiro Mašima („Rave Master“, „Fairy Tail“), Makoto Raiku („Zatch Bell“) ir Jošijo Savai („Bobobo-bo Bo-bobo“) „Dragon Ball“ vadina įkvėpimu jų pačių ne mažiau populiariems kūriniams. Anime, o ypač „Dragon Ball Z“ pripažįstamas, kaip vienas labiausiai japonų animaciją vakaruose išpopuliarinęs anime.

Siužetas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Taip pat skaitykite: Dragon Ball veikėjai.

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Pasakojama apie mažą berniuką su beždžionės uodega, vardu Son Gokas, kuris susidraugauja su mergaite, vardu Bulma. Jiedu patraukia ieškoti drakono rutulių, kurie išpildo bet kokį norą prieš išsisklaidydami po visą pasaulį. Savo kelionėje jie susigrumia su Jamčiu, kuris vėliau tampa bendražygiu, Či-Če, kurią Gokas sutinka vesti, ir Pilafu, kuris taip pat siekia surinkti visus rutulius. Vėliau Gokas uoliai mokosi kovos menų pas meistrą Džiną Vėžlį ir ketina dalyvauti kovos menų turnyre, kuriame susitinka geriausi kovotojai iš viso pasaulio. Vienuolis Krilinas tampa jo treniruočių partneriu bei varžovu, bet jiedu greitai susidraugauja. Po turnyro Gokas patraukia vienas ieškoti drakono rutulio (senelio palikimo) ir susigrumia su Raudonojo Kaspino armija, kurios vadas siekia panaudoti drakono rutulius saviems kėslams. Gokas vienui vienas įveikia armiją ir jos pasamdytą žudiką Taupaipajų, kuriam tiesa iš pradžių pralaimėjo, bet pasitreniravęs Karino bokšte, įveikė. Gokas susivienija su draugais, kad įveiktų aiškiaregės Babos parankinius, mat ši pažadėjo nurodyti, kur yra paskutinis drakono rutulys, kurio Gokui reikia prikelti Taupaipajaus nužudytą draugą.

Jie visi susitinka po trejų metų rengiamame kovos menų turnyre, kur susikauna su Džino Vėžlio varžovo ir Taupaipajaus brolio Džino Gervės mokiniais, Tenšinhanu ir Čiautsu. Po turnyro nužudomas Krilinas, o Gokas nusiveja žudiką ir sutinka šėtoną Pikolą, kuris lengvai jį įveikia. Samurajus Jedžirobėjus nugabena Son Goką iki Karino bokšto, kur jis išsigydo žaizdas ir įgauna naujų jėgų. Tuo tarpu Pikolas kovoje pribaigia Džiną Vėžlį ir Čiautsą, o pasinaudojęs drakono rutuliais ir atgavęs jaunystę, pribaigia ir drakoną. Tad Gokas vėl susigrumia su Pikolu, kuris prieš pat mirtį išspjauna savo sūnų/savo paties reinkarnaciją. Karinas praneša Gokui, kad rutulius sukūręs Dievas (Kami) galbūt galės atgaivinti drakoną, kad šis galėtų prikelti žuvusius draugus, tad Gokas išskuba su juo pasimatyti. Jis taip pat ten pasilieka trejiems metams ir ruošiasi kitam kovos menų turnyrui, kur vėl susitinka draugus. Turnyre taip pat pasirodo ir jaunėlis Pikolas, kuris finalinėje kovoje susikauna su Goku. Gokas šiaip netaip jį įveikia ir išskrenda su Či Če gyventi kartu, taip tesėdamas jai vaikystėje duotą pažadą.

Po penkerių metų jau su Či Če susilaukęs sūnaus Son Gohano, Gokas sutinka savo vyresnyjį brolį Raditą, kuris jam atskleidžia, kad jiedu kilę iš beveik išnykusios nežemiškos sajanų rasės. Sajanai dar mažą Goką (tikrasis vardas Kakarotas) pasiuntė į Žemę, kad šis ją užkariautų, tačiau vos joje išsilaipinęs jis smarkiai susitrenkė galvą, taip prarasdamas atmintį ir sajanams įgimtą troškimą žudyti. Gokas atsisako padėti Raditui užkariauti planetą ir padedamas Pikolo jį įveikia, tačiau paaukoja ir savo gyvybę. Po treniruočių pas valdovą Kajų pomirtiniame pasaulyje prabėgus metams, Gokas prikeliamas su drakono rutuliais ir išskuba gelbėti Žemės nuo ją užpuolusių sajanų Vedžito ir Napo. Tačiau atvykęs sužino, kad kovoje žuvo Jamčis, Čiautsas, Tenšinhanas ir Pikolas. O kaip žinia, mirus Pikolui, kuris yra viena būtybė su Dievu, išnyksta ir rutuliai. Laimei paaiškėja, kad Pikolo gimtojoje Nameko planetoje esama panašių rutulių, tad likusieji gyvi patraukia jų ieškoti. Tačiau paaiškėja, kad to paties siekia ir Vedžitas bei galaktikos tironas Fryzas. Prasideda kova dėl laiko; kas pirmas surinks visus rutulius. Fryzui išsikvietus Ginio pajėgas, Vedžitas nusprendžia susidėti su Gohanu ir Krilinu. Galiausiai atvykus Gokui, prasideda ilga, nuožmi kova, kurios atomazgoje jis virsta legendiniu super sajanu ir nukaudamas Fryzą atkeršija už milijardus gyvybių.

Grupė Raudonojo Kaspino armijos kiborgų pasirodo po trejų metų siekdami atkeršyti Gokui. Taip pat tuo metu pasirodo ir kitas padaras, vardu Celas, kuris įsiurbęs du kiborgus įgyja „tobulą pavidalą“ ir surengia savo kovos menų turnyrą, kurio baigtis nulemia Žemės likimą. Gokui pasiaukojus kovoje, Gohanas atkeršija už tėvą nužudydamas Celą. Po septynerių metų vienai dienai prikeltas Gokas su bendražygiais vėl įsivelia į kovą dėl visatos išlikimo. Šįkart priešininkas – Bū. Po virtinės nuožmių kovų Gokas su jam suteikta visos visatos energija įveikia Bū. Po dešimties metų dar viename kovos menų turnyre Gokas susikauna su Bū reinkarnacija, Ūbu. Nepabaigdamas judviejų kovos Gokas pasisiūlo tapti jo mokytoju ir jiedu išskrenda treniruotis.

Tema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš esmės „Dragon Ball“ istorija remiasi pagrindiniais „Weekly Shōnen Jump“ filosofijos principais: „Draugystė, kova ir pergalė“. Serialui keičiantis iš švelnaus, mielo ir komedinio į rimtesnį veiksmo serialą pagrindiniai veikėjai buvo įtraukti į nesibaigiantį kovų, pergalių, pralaimėjimų ir tobulėjimo ciklą. Veikėjai pasinaudodami magiškais prietaisais pasiekia gyvenimą po mirties ir toliau treniruojasi bei tobulėja, kad įveiktų savo priešus.[4]

Kūrimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Dragon Ball“ pasaulis

Nenorėdamas, kad jo kūrinį lemtų vakarietiška kultūra, Akira Torijama „Dragon Ball“ kūrė remdamasis klasikiniu kinų romanu „Kelionė į vakarus“[5][6], taip pat perkūrė vieną pirmųjų savo manga darbų „Dragon Boy“.[6] Pastarasis kūrinys sujungė ketverius metus sėkmingai leistos mangos „Dr. Slump“ komedinį stilių su labiau veiksmu paremta istorija, norėdamas pagerbti gerai žinomą kung fu kovos menų specialistą Jackie Chan.[6][7] Torijama teigia, kad jo tikslas kuriant „Dragon Ball“ buvo papasakoti „prieštaringą ir neįprastą“ istoriją.[8]

Pagal pirminę idėją Gokas ir Pikolas buvo žemiečiai. Sugalvojus į istoriją įtraukti Dievą ir tarpplanetines kovas, Gokas ir Pikolas buvo priskirti ateiviams iš kitų planetų.[9] Torijamai nepatiko piešti „silpnų moterų“, todėl jis sukūrė tokias moteris, kurios jo manimu buvo ne tik „gražios ir seksualios“ bet ir „stiprios“.[8] Prieštaraudamas nusistovėjusiems šablonams, kad stipriausias veikėjas turėtų būti ir fiziškai didžiausias, Torijama daugumą „Dragon Ball“ stipriausių veikėjų piešė smulkaus sudėjimo, įskaitant ir pagrindinį veikėją Goką.[8]

Iš pradžių kovos technikos buvo neįvardintos, bet serialo redaktorius nusprendė, kad būtų geriau joms suteikti pavadinimus. Visoms technikoms pavadinimus sugalvojo pats Torijama, išskyrus Kamehameha, kuriai pavadinimą davė jo žmona, kai autorius negalėjo apsispręsti, kaip pavadinti šią ataką.[9] Kurdamas įsivaizduojamą pasaulį Torijama nusprendė naudotis tik savo fantazija, vengiant nuorodų į populiariąją kultūrą. Nepaisant to, sala, kurioje vyko pasaulio kovos menų turnyras sukurta pagal Balį. Piešiant kovos scenas mangoje Torijama veikėjus nukeldavo į negyvenamas vietas, norėdamas išvengti sudėtingo griūvančių pastatų piešimo. Tam, kad istorija vystytųsi greičiau, jis daugumai kovotojų suteikė gebėjimą skraidyti ir jie galėtų daug greičiau ir patogiau nukeliauti į toli esančias vietas. Dėl tos pačios priežasties Gokui buvo suteikta galimybė išmokti teleportacijos.[9]

Išleidus pirmuosius mangos epizodus, skaitytojams Gokas pasirodė per daug supaprastintas, todėl jo išvaizda buvo pakeista. Buvo pridėti nauji veikėjai (Krilinas ir Džinas Vėžlys) ir kovos menų turnyras tam, kad mangą labiau susieti su dvikovomis. Torijama, žinodamas, kad skaitytojai tikėsis, jog Gokas laimės kovos menų turnyrą, tyčia pakreipė istoriją taip, kad Gokas pralaimėtų pirmus du turnyrus, bet ir toliau siektų tapti nugalėtoju ir didvyriu. Po Celo mirties Goko sūnus Son Gohanas turėjo tapti pagrindiniu istorijos veikėju, bet persigalvojo, nes anot jo, šis veikėjas nebuvo sutvertas šiai rolei.[10]

Kurdamas Raudonojo Kaspino armiją Torijama rėmėsi videožaidimu „Spartan X“, kuriame priešai atsirasdavo labai netikėtai. Po antrojo kovos menų turnyro Torijama norėjo sukurti veikėjams priešininką, kuris būtų tikras „blogiukas“. Pagrindiniu antagonistu tapus Pikolui, autorius užsiminė, kad Pikolas ir jo sūnus tapo jo mėgstamiausiais veikėjais. Įvardinus Goką stipriausiu kovotoju žemėje, Torijama nusprendė, kad blogiečiai žemę galėtų puldinėti iš kosmoso. Pamatęs, kad sunku susitvarkyti su vis didėjančiu blogiečių skaičiumi, jis nusprendė sukurti Ginio pajėgas[10] tam, kad labiau subalansuotų pasakojimą. Šiame istorijos etape Torijama skyrė šiek tiek mažiau dėmesio piešimui, supaprastindavo linijas ir taip kartais padarydamas daiktus ar veikėjus „per daug kvadratinius“. Jam sunkiai sekėsi nuspręsti, kokias spalvas priskirti veikėjams, todėl, kai kurių veikėjų spalvas, pats to nenorėdamas, pakeisdavo istorijos viduryje.[7] Vėliau autorius pripažino, kad jis neplanavo visų istorijos detalių, todėl, istorijos bėgyje vis atsirasdavo keistų sutapimų ar neatitikimų.[11]

Manga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Dragon Ball“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašyta bei iliustruota Akira Torijamos, „Dragon Ball“ buvo pirma išleista manga antologijoje „Weekly Shōnen Jump“ 1984 m. gruodžio 3 d.[6] Manga baigėsi 1995 m. birželio 5 d., kai Torijama pavargo ir nusprendė padaryti pertrauką.[6] Leidyklos „Shueisha“ 519 individualių skyrių buvo išleisti 42-juose tomuose (tankōbon) nuo 1985 m. lapkričio 10 d. iki 1995 m. rugpjūčio 4 d.[12][13][14] 2002 m. manga buvo pakartotinai išleista 34 tomuose (kanzenban), kuriuose buvo šiek tiek pakeista pabaiga, nauji viršeliai ir spalvotos iliustracijos. 2013 m. vasario mėnesio „V Jump“ leidimas, kuris buvo išleistas 2012 m. gruodį, paskelbė, kad kai kurios manga dalys bus pilnai nuspalvintos ir pakartotinai išleistos 2013 m.[15] Trys tomai, apimantys „Sajanų sagą“ (kuri prasideda nuo 195-ojo skyriaus originaliame leidime) buvo išleisti 2013 m. vasario 4 d., o penki tomai, apimantys „Fryzo sagą“ buvo išleisti 2013 m. balandžio 4 d.

„Dragon Ball“ manga buvo išleista anglų kalba Šiaurės Amerikoje „Viz Media“ kompanijos, kuri išleido visus 42 tomus. Nuo 17 iki 42 tomų buvo išleista pavadinimu „Dragon Ball Z“, mėgdžiojant anime, kuris buvo sukurtas pagal šiuos tomus, siekiant nesupainioti potencialių skaitytojų. Ilgainiui buvo išleistos abi manga mėnesinių komiksų knygelių formatu, pradedant 1998 m., ir vėliau jos buvo išleistos grafinių romanų formatu.[16][17] „Dragon Ball“ mėnesinio leidimo metu, „Viz“ pradėjo šią mangą cenzūruoti dėl tėvų nusiskundimų.[18] 2001 m., dėl fanų peticijos, surinkusios virš 10 000 parašų, jie paskelbė, kad manga nebebus cenzūruojama. Vietoj cenzūravimo manga buvo pradėta leisti skaitytojams nuo 13 m. amžiaus, bei pirmi trys grafiniai romanai buvo iš naujo atspausdinti ir išleisti be cenzūros. „Dragon Ball Z“ 1-226 skyriai buvo išleisti mėnesiniam žurnale „Shōnen Jump“ nuo paties pirmo numerio nuo 2003 m. sausio iki 2005 m. balandžio. Vėliau abiejų leidimų pirmieji 10 tomų buvo pakartotinai išleisti 2003 m. nuo kovo iki gegužės po „Shonen Jump“ atspaudu. „Dragon Ball“ buvo baigtas leisti 2004 m. rugpjūčio 4 d., o „Dragon Ball Z“ – 2006 m. birželio 6 d.[19][20] Tačiau išleidžiant paskutinius „Dragon Ball Z“ tomus kompanija pradėjo vėl cenzūruoti šią mangą, pakeisdami visus šautuvų skleidžiamus garsus į „zap“ ir pakeisdami kai kurias seksualines užuominas.[21] 2008 m. birželį, „Viz“ pradėjo vėl leisti abi mangas wideban formatu pavadinimu „Viz Big Edition“, kuriame trys individualūs tomai buvo sujungti į vieną didesnį tomą.[22][23] Šie leidiniai yra aukštesnės kokybės popieriaus ir turi keletą pirmojo „Weekly Shōnen Jump“ leidimo spalvotų puslapių, tačiau jie taip pat cenzūruoti kitaip negu 2003 m. leidimai. 2008 m. lapkričio 3 d., pirmieji abiejų mangų tomai buvo pakartotinai išleisti kietais viršeliais kaip „Collector’s Editions“.[24][25] 2013 m. vasarį pradėta leisti nauja, pilnai spalvinta mangos versija, pradedant 195-uoju skyriumi, skaitmeninėje antologijoje „Weekly Shōnen Jump“.[26] 2013 m. vasarą „Viz“ pradės leisti naujus tomus, panašius į „Viz Big Edition“ (taip pat sudarytus iš trijų ankstesnio leidimo tomų).

Susiję kūriniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Torijama taip pat sukūrė trumpą mangos seriją „Neko Majin“, kuri pavirto į „Dragon Ball“ parodiją. Pradėta leisti 1999 m. rugpjūtį, aštuonių skyrių serija buvo sporadiškai išleista „Weekly Shōnen Jump“ ir „Monthly Shōnen Jump“ kol buvo užbaigta 2005 m. Šie skyriai buvo sujungti į vieną kanzenban tomą, kad išleisti 2005 m. balandžio 4 d.[27] 2006 m. Torijama ir „One Piece“ autorius Eiichiro Oda kartu sukūrė vieno skyriaus jungtą „One Piece“ ir „Dragon Ball“ mangą, pavadinimu „Cross Epoch“. Šis skyrius buvo išleistas 2006 m. gruodžio 25 d. „Weekly Shōnen Jump“ leidime. Anglų kalba ši manga buvo išleista 2011 m. balandžio mėn. „Shōnen Jump“ leidime.[28]

„Dragon Ball: Yo! Son Goku and His Friends Return!!“ manga adaptacija, iliustruota Naho Ōishi, buvo išleista „V Jump“ 2009 m. kovo 21 d. ir balandžio 21 d.[29]

Originalia istorija paremta manga pavadinimu „Dragon Ball SD“, taip pat sukurta Naho Ōishi buvo išleista Shueisha „Super Strong Jump“ žurnale, pradedant 2010 m. gruodį.[30] Antras numeris buvo išleistas 2011 m. balandį. Ši manga yra kondensuota Son Goko nuotykių istorija iš jo vaikystės, kurios daug detalių buvo pakeista.[31]

„Dragon Ball: Episode of Bardock“ yra trijų skyrių manga, irgi sukurta Naho Ōishi, kuri buvo buvo išleista mėnesiniame žurnale „V Jump“ nuo 2011 m. rugpjūčio iki spalio mėn. Ši manga yra 1990 m. televizijai sukurto filmo „Bardock – The Father of Goku“ tęsinys su kai kurių esminių detalių pakeitimais. Šios mangos istorija yra apie Bardoką, Son Goko tėvą bei tai, koks būtų pasaulis, jei Fryzas jo nebūtų nužudęs, o jis būtų kovojęs prieš Fryzą kaip super sajanas. Tai, kad Bardokas šioje mangoje vaizduojamas kaip super sajanas yra paremta „Dragon Ball Heroes“ kolekcionuojamų kortų žaidimo korta, kurioje jis taip pat šitaip vaizduojamas.[32]

Anime

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Dragon Ball“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Dragon Ball“ logotipas

„Toei Animation“ sukūrė anime serialą paremtą originaliais mangos skyriais, taip pat pavadintą „Dragon Ball“. Šis serialas pradėtas rodyti Japonijoje, per Fuji Television televizijos kanalą, 1986 m. vasario 26 d. ir buvo rodomas iki 1989 m. balandžio 12 d., iš viso trukęs 153 serijas.[6]

„Harmony Gold USA“ gavo licenziją išleisti šį serialą anglų kalba Jungtinėse Amerikos Valstijose 1989 m. Jų įgarsinime, „Harmony Gold“ pervadino beveik visus veikėjus, pavyzdžiui, Son Gokas buvo pervadintas į „Zero“. Šis dubliavimas buvo bandytas įpiršti keliuose miestuose, tačiau buvo atšauktas nespėjus pradėti rodyti serialo publikai.

1995 m. „Funimation Entertainment“ gavo licenziją platinti „Dragon Ball“, taip pat ir jo tęsinį „Dragon Ball Z“ JAV. „Funimation“ sudarė sutartį su „BLT Productions“, kad sukurtų anglišką įgarsinimą pirmajam anime serialui jų dubliavimo studija Kanadoje.[33] Trylika serijų buvo parodyta 1995 m. rudenį, tada „Funimation“ projektą atšaukė dėl žemų reitingų ir nusprendė nukreipti dėmesį į kur kas daugiau veiksmo turintį „Dragon Ball Z“. „Vidmark Entertainment“ (vėliau žinoma kaip „Trimark Pictures“) nusipirko įrašų platinimo teises šioms dubliuotoms serijoms kažkiek laiko po to.[6] 2001 m. kovo mėnesį, po „Dragon Ball Z“ sėkmės Cartoon Network kanale, „Funimation“ paskelbė „Dragon Ball“ sugrįžtant į JAV televiziją su nauju anglišku įgarsinimu, sukurtu jų pačių įgarsinimo studijoje Teksase. Taip pat šios serijos buvo šiek tiek mažiau pakeistos bei turėjo originalų japonišką garso takelį (priešingai nei šio serialo du tęsiniai).[33][34] Iš naujo dubliuotos serijos buvo rodomos per Cartoon Network nuo 2001 m. rugpjūčio 20 d. iki 2003 m. gruodžio 1d.[35] „Funimation“ taip pat rodė šį serialą per Colours TV ir jų pačių Funimation Channel kanalą nuo 2006 m.[36]

„Funimation“ pradėjo leisti savo pačių įgarsinimą į Regiono 1 DVD rinkinius 2003 m. kovo mėnesį. Kiekvienas rinkinys, apimantis pilną serialo sagą, turėjo anglišką įgarsinimą ir originalų japonišką įgarsinimą su neprivalomais angliškais subtitrais. Tačiau jie negalėjo išleisti pirmųjų trylikos serijų tuo metu, kadangi „Lionsgate Entertainment“ tuo metu laikė platinimo teises originaliam tų serijų įgarsinimui, kuriuos jie perėmė iš „Trimark“ kai jie išsiskirstė. Kai „Lionsgate“ licenzija pirmosioms 13 serijų nustojo galioti 2009 m., „Funimation“ pakartotinai išleido pilną „Dragon Ball“ serialą DVD formatu penkiuose individualiuose rinkiniuose nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. liepos 27 d.

Lietuvoje „Dragon Ball“ buvo rodomas pavadinimu „Drakonų kova“ per LNK kanalą nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2002 m. sausio 1 d.

„Dragon Ball Z“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Dragon Ball Z.

Pasibaigus „Dragon Ball“, „Toei Animation“ greitai išleido antrą anime serialą, „Dragon Ball Z“ (ドラゴンボールZ(ゼット Doragon Bōru Zetto, paprastai trumpinamas kaip DBZ). Prasidėjęs keleri metai po pirmojo serialo veiksmo, „Dragon Ball Z“ yra adaptuotas iš paskutinių 26-ių manga tomų, leistų „Weekly Shōnen Jump“ 1989–1995 m. Pirmą kartą šis serialas buvo parodytas Japonijoje per Fuji Television 1989 m. balandžio 26 d., perėmęs pirmojo serialo laiką televizijoje ir buvo rodomas 291 serijas, kol pasibaigė 1996 m. sausio 31 d.[6]

Nepasisekus „Dragon Ball“ 1995 m. įgarsinimui, „Funimation“ pradėjo dirbti prie „Dragon Ball Z“ leidimo anglų kalba. Jie bendradarbiavo su „Saban Entertainment“ norint finansuoti ir platinti šį serialą po televiziją, paskyrė įrašų platinimą „Pioneer Entertainment USA“ (vėliau žinomam kaip „Geneon Entertainment USA“), sudarė sutartį su „Ocean Productions“, kad įgarsinti šį anime anglų kalba, ir pasamdė Shuki Levy, kad jis sukurtų alternatyvų garso takelį. Ši „Dragon Ball Z“ versija buvo smarkiai pakeista, lokalizuota ir patrumpinta; pirmos 67 serijos pamažintos iki 53. Serialo premjera JAV įvyko 1996 m. rugsejo 13 d., bet vargo susirasti didesnę auditoriją visą tą laiką, kurį jis buvo rodomas, todėl buvo atšauktas po dviejų sezonų. Tačiau 1998 m. rugpjūčio 31 d. šios atšauktos ir dubliuotos serijos buvo pradėtos rodyti per Cartoon Network programinį bloką Toonami, kuriame jos sulaukė kur kas didesnio dėmesio. Su šia nauja sėkme, „Funimation“ tęsė serialo gamybą patys, šįsyk su kur kas mažiau pokyčių dėl mažiau kabelinės televizijos apribojimų. Vis dėlto „Funimation“ nebegalėjo įpirkti nei „Ocean“ įgarsintojų, nei Shuki Levy muzikos be „Saban“ finansavimo, todėl jie sukūrė savo pačių įgarsinimo studiją ir pasamdė savo dubliuotojus, bei naują garso takelį sukomponuotą Bruce Faulconer. „Dragon Ball Z“ dabar buvo pilnai gaminamas JAV, ir naujo įgarsinimo serialas buvo pradėtas rodyti per Cartoon Network nuo 1999 m. rugsėjo 13 d. iki 2003 m. balandžio 7 d. 2004 m., „Geneon“ platinimo teisės pirmoms 53/67 „Dragon Ball Z“ serijoms nustojo galioti, kas leido „Funimation“ iš naujo įgarsinti šias serijas savo studijoje bei parodyti išimtą turinį. Šios iš naujo dubliuotos serijos buvo rodomos per Cartoon Network 2005 m. vasarą.[37][38]

2006 m. „Funimation“ perdarė serijas į 16:9 plačiaekranį formatą ir pradėjo leisti jas Regione 1 DVD formatu devyniuose individualiuose rinkiniuose, kurių pats pirmas buvo išleistas 2007 m. vasario 6 d., o paskutinis – 2009 m. gegužės 19 d. Šie rinkiniai buvo įsidėmėtini dėl to, kad juos buvo galima žiūrėti su „Funimation“ dubliavimu ir originaliu japonišku garso takeliu, ko ankstesniuose leidimuose nebuvo įmanoma daryti. Tarp kitų pasirinkimų buvo galima žiūrėti su „Funimation“ įgarsinimu ir nauju Bruce Faulconer garso takeliu, ir žiūrėti su originaliu japonišku įgarsinimu, japonišku garso takeliu ir angliškais subtitrais. 2009 m. liepą „Funimation“ paskelbė, kad jie pakartotinai išleis „Dragon Ball Z“ septynių komplektų DVD rinkinyje pavadintame „Dragon Boxes“. Pirmasis rinkinys buvo išleistas 2009 m. lapkričio 10 d., o paskutinis – 2011 m. spalio 11 d. Priešingai nei sezonų rinkiniai, „Funimation“ „Dragon Boxes“ platinamas 4:3 formato serialas.[39]

2011 m. liepos mėnesį, Funimation paskelbė planus išleisti „Dragon Ball Z“ Blu-ray formatu, ir pats pirmas komplektas buvo išleistas 2011 m.[40] lapkričio 18d. Tačiau, išleidus antrą komplektą, „Funimation“ sulaikė likusių Blu-ray leidimų produkciją.

„Dragon Ball Z“ buvo rodomas Lietuvoje per LNK kanalą pavadinimu „Drakonų kova Z“ nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2004 m. rugpjūčio 2 d.

„Dragon Ball GT“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Dragon Ball GT.
„Dragon Ball GT“ logotipas

Išleista „Toei Animation“, „Dragon Ball GT“ (jap. ドラゴンボールGT(ジーティー = Doragon Bōru Jī Tī) premjera įvyko per Fuji TV kanalą 1996 m. vasario 2 d. ir tesėsi iki 1997 m. lapkričio 19 d. Kitaip nei praeitos serijos, ši neparemta originalia „Dragon Ball“ manga.[41] Parodyta 64 epizodai.[6]

Gokas paverčiamas mažu vaiku Juodosios žvaigždės Drakono rutulių galia, to panorint Valdovui Pilafui (kuris po „Dragon Ball“ pabaigos buvo paslaptingai dingęs) ir priverstas keliauti po visatą jų atgauti bei tam, kad išvengtų žemės sunaikinimo. Keliaudamas kosmose su savo anūke Pan bei Vedžito sūnumi Tranksu, Gokas susiduria su tokiais priešais, kaip Tsufulas (kitaip dar Vaikelis). Grįžęs į žemę Gokas susiduria su su septyniais blogaisiais šešėlių drakonais, kuriuos iššaukė neigiama energija, susikaupusi dėl per dažno paprastųjų drakono rutulių naudojimo.

Po sėkmingo „Dragon Ball“ ir „Dragon Ball Z“ Cartoon Network kanalu, „Funimation“ nusipirko licenziją rodyti ir „Dragon Ball GT“. „Funimation“ studijos dubliuoti „Dragon Ball GT“ epizodai pasirodė per Cartoon Network 2003 m. lapkričio 13 ir rodyti iki 2005 m. balandžio 16 d. Televizijos transliuotojai praleido pirmus 16 epizodų ir vietoj to „Funimation“ sukūrė apibendrinančią kompoziciją iš šių epizodų, kurią pavadino „Didžioji problema“. Praleistieji epizodai vadinami „Prarastaisiais epizodais“, buvo parodyti tik po likusių epizodų.

„Funimation“ vėliau išleido savo dubliuotus epizodus dvikalbiu DVD formatu po du sezonus. Pirmasis DVD buvo išleistas 2008 m. gruodžio 8 d., o paskutinis 2009 m. vasario 10 d. Pastarajame taip pat galima rasti „Dragon Ball GT“ ekstra TV epizodą „Herojaus palikimas“ (A Hero’s Legacy). Panašiai, kaip ir su „Dragon Ball Z“, šiuose DVD galima pasirinkti dubliuotą epizodų variantą su originaliu japonišku muzikiniu takeliu. „Funimation“ vėliau išleido „Visų epizodų“ DVD paketą (naudodami tuos pačius dviejų sezonų diskus, tik su skirtingu įpakavimu), kuris pasirodė 2010 m. rugsėjo 21 d.

Lietuvoje „Dragon Ball GT“ rodytas LNK kanalu nuo 2005 m. vasario 28 d. iki 2006 m. sausio 9 d.

„Dragon Ball Kai“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. vasarį „Toei“ paskelbė, kad retransliuos „Dragon Ball Z“ 20-ųjų „Dragon Ball“ metinių proga. Premjera įvyko 2009 balandžio 5 d. Šios serijos buvo pritaikytos raiškiosios televizijos 16:9 formatui, buvo pašalintos kai kurios smurto scenos, pridėta nauja įžanga ir pabaiga bei originalaus „Dragon Ball Z“ įgarsintojų balso takeliai.[42] Medžiaga taip pat buvo dar kartą pertvarkytą, kad kuo tiksliau atitiktų manga, todėl istorija vystosi greičiau, bei panaikinti sugadinti kadrai. Kenji Yamamoto orkestrinis garso takelis buvo pakeistas Shunsuke Kikuchi originalaus „Dragon Ball Z“ orkestriniu garso takeliu. Šis foninės muzikos pakeitimas galiausiai pasiekė ir visus angliškai dubliuotus epizodus. Serialas baigėsi su Celo saga, o ne su Bū saga, kaip „Dragon Ball Z“. Iš viso buvo planuota parodyti 98 epizodus, tačiau dėl žemės drebėjimo ir cunamio Tohoku regione, paskutinis „Dragon Ball Kai“ epizodas nebuvo išleistas ir serialas baigėsi parodžius tik 97 serijas, iš kurių paskutinė pasirodė 2011 m. kovo 27 d.

Kaip ir visiems kitiems „Dragon Ball“ anime „Funimation“ nusipirko licenziją „Dragon Ball Kai“ leidybai anglų k. Serialas rodytas Nicktoons kanalu nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. sausio 1 d. Nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d. serialą taip pat pradėjo rodyti Toonzai, o jų pradėtą transliaciją tęsia Toonzai pasekėjas Vortexx, kuris „Dragon Ball Kai“ pradėjo rodyti nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. Tiek Nicktoons tiek Toonzai/Vortexx rodytos versijos buvo cenzūruotos, nors palyginus Toonzai/Vortexx versija buvo cenzūruota daug griežčiau, tikriausiai todėl, kad jų transliuotojas buvo CW televizijos kanalas. Papildant TV epizodus „Funimation“ išleido dvikalbio regiono DVD ir Blu-ray „Dragon Ball Kai“ diskų paketus. Juose galima rasti originalų japonišką garso takelį su angliškais subtitrais ir neredaguotus bei angliškai dubliuotus variantus. „CSC Media Group“ įsigijo „Dragon Ball Kai“ transliavimo teises Jungtinėje Karalystėje ir pradėjo savo transliaciją Kix! kanalu 2013 m. pradžioje.

„Dragon Ball Super“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Dragon Ball Super.

2015 m. balandžio 28 d. „Toei Animation“ pranešė apie „Dragon Ball Super“ (jap. ドラゴンボール超 = Doragon Bōru Chō), visiškai naują „Dragon Ball“ televizijos serialą, pasirodysiantį praėjus 18 metų nuo paskutinių eteryje rodytų „Dragon Ball GT“ serijų. Serialo premjera įvyko 2015 m. liepos mėnesį. Jis rodomas sekmadieniais 9:00 ryte vietos laiku kanale „Fuji TV“. Goką, Gohaną ir Goteną dar kartą įgarsino Masako Nozawa. Anime istorijos veiksmas vyksta praėjus keleriems metams po to, kai buvo įveiktas Majin Boo ir Žemėje vėl įsivyravo taika. Scenarijaus ir veikėjų dizaino autorius – Akira Torijama.[43]

Lietuvoje „Dragon Ball Super“ rodomas LNK kanalu nuo 2018 m. kovo 31 d.

Specialios TV serijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Dragon Ball specialios TV serijos

Iš viso jų yra keturios. Pirmoji, „Bardock – The Father of Goku“, išleista 1990 m. spalio 17 d. Pasakojama dar prieš manga pradžią, kai Bardokas sužino, kad Fryzas ketina sunaikinti sajanus, ir jo mėginimus tai sustabdyti. Antroji – „The History of Trunks“ išleista 1993 m. kovo 24 d. Paremta pagal papildomą originalios manga skyrių, kur veiksmas vyksta paralelinėje visatoje, kai dauguma serialo veikėjų yra nužudyti blogųjų androidų.

Dviejų epizodų OVA serijos pavadinimu „Dragon Ball Z Gaiden: Saiyan Zetsumetsu Keikaku“ buvo išleistos 1993.

„A Hero’s Legacy“ išleista 1997 m. kovo 26 d. Tai 100 metų po „Dragon Ball GT“ pabaigos. Pasakojama apie Goko provaikaitį, kuris ieško drakono rutulių, kad išgydytų savo sergančią senelę Pan.

Naujausia serija „Dragon Ball: Yo! Son Goku and His Friends Return!!“ išleista 2008 m. lapkričio 24 d. Pasakojama praėjus 2 metams po Kid Buu įveikimo, Gokas ir jo draugai sutinka 2 naujus priešus Avo ir Kado bei Vedžito jaunesnįjį brolį Tarblą.

2011 m. lapkritį „V Jump“ paskelbė trumpo metro animacinę adaptaciją paremtą Naho Ōishi papildomą manga apie Bardoką pavadinimu: „Dragon Ball: Episode of Bardock“. Trumpametražis filmas parodytas 2011 m. gruodžio 17–18 dienomis 2012 m. Jump Festa renginio metu.

2013 m. balandžio 7 d. buvo išleistas dviejų dalių valandos ilgio specialus leidimas apimantis „Dragon Ball Z“, „One Piece“ ir „Toriko“ anime, geriau žinomas pavadinimu „Dream 9 Toriko & One Piece & Dragon Ball Z Super Collaboration Special!!“.

Anime filmai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Dragon Ball filmai

Iš viso išleista 19 anime filmų. Trys iš jų tai tos pačios „Dragon Ball“ serijos, tik pakeista keletas aspektų. Kiti 15 – tai „Dragon Ball Z“ istorijos, kurių nebuvo nei mangoje nei anime.

„Funimation“ nusipirko teises ir išleido visus filmus, skirtus namų peržiūrai Šiaurės Amerikoje. 2012 m. liepą buvo paskelbta, kad 2013 m. kovą pasirodys naujas „Dragon Ball Z“ filmas. „Dragon Ball“ autorius Akira Torijama glaudžiai susijęs su šio filmo kūryba. „Dragon Ball Z: Battle of Gods“ premjera įvyko 2013 m. kovo 30 d.

Muzika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziką pirmoms dviem anime serialo dalims „Dragon Ball“ ir „Dragon Ball Z“ kūrė Shunsuke Kikuchi. „Dragon Ball GT“ garso takelis kurtas Akihito Tokunaga, o „Dragon Ball Kai“ – Kenji Yamamoto. Atskiras originalios serijos garso takelis „Dragon Ball: Music Collection“ pirmą kartą buvo išleistas 1985 metais. 1991 metais pasirodė „Dragon Ball: Complete Song Collection“. Taip pat šis rinkinys buvo perleistas 2003 ir 2007 metais. Antros serijos garso takelis vadinosi „Dragon Ball Z Hit Song Collection Series“. Jį išleido „Columbia Records“. Šiame rinkinyje įtraukti kūriniai skambėję nuo 1989 iki 1996 metų. Šis rinkinys buvo perleistas 2006 metais. Taip pat yra išleista daugybė įvairiausių garso takelių tiek kitoms anime dalims, tiek filmams, tiek žaidimams.

Kitos medijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Dragon Ball“ serijos žaidimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Dragon Ball videožaidimai

„Dragon Ball“ frančizės pagrindu sukurta nemažai videožaidimų, skirtų įvairiausioms platformoms. Ankstyvieji žaidimai rėmėsi kortų žaidimo principu ir buvo skirti „Nintendo“ sistemoms. Pradedant Super Nintendo Entertainment System, Mega Drive/Genesis, Sega Saturn ir PlayStation žaidimų konsolėmis kovinis žanras tapo dominuojančiu „Dragon Ball“ serijos žaidimuose. Vienas populiaresnių šio žanro žaidimų yra „Super Butoden“ serija. Pirmasis 3D „Dragon Ball“ žaidimas, išleistas JAV 1997 metais, buvo „Dragon Ball GT: Final Bout“ skirtas PlayStation konsolei. Vėliau žaidimai buvo kuriami 3D formatu ir pritaikomi naujesnėms žaidimų konsolėms, tokioms kaip PlayStation 2 ir PlayStation Portable. Žymesnės šio laikotarpio serijos buvo „Dragon Ball Z: Budokai“ ir „Dragon Ball Z: Budokai Tenkaichi“. „Dragon Ball Z: Burst Limit“ buvo pirmasis frančizės žaidimas skirtas PlayStation 3 ir Xbox 360 konsolėms. Ypač populiari AK platformoje buvo internetu žaidžiama „Half-Life“ modifikacija – „Earth’s Special Forces“. Vienas populiaresnių frančizės žaidimų, žaidžiamų šiuo metu, yra MMORPG žanro žaidimas pavadinimu „Dragon Ball Online“. Teigiama, jog Akira Torijama tiesiogiai prisidėjo prie veikėjų dizaino kūrimo, tačiau šis žaidimas šiuo metu prieinamas tik Japonijoje ir Pietų Korėjoje.

Knygos ir knygų papildiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viena žymiausių knygų papildinių (companion books) serija išleista pavadinimu „Daizenshuu“. Ją sudaro septynios dalys kietu viršeliu ir trys plonu viršeliu. Jos papildo pagrindinę mangą ir pirmas dvi anime dalis. Pirmoji vadinasi „Dragon Ball: The Complete Illustrations“, išleista Japonijoje 1995 m. ir vienintelė išleista Anglijoje 2008 m. Joje surinktos 264 spalvotos iliustracijos, kurtos A. Torjama „Weekly jump“ žurnalams ir kitos papildomos iliustracijos.

„Dragon Ball GT: Perfect files“ skirta GT serijai, išleista 1997 m., buvo sudaryta iš iliustracijų galerijos, įdomios gamybinio proceso informacijos ir kitų dalykų. Ši dalis buvo perspausdinta 2006 m. ir nuo to laiko yra tiražuojama iki šiol. 2003 m. 34 manga dalies išleidimas sutapo su pirmu pilnu anime DVD išleidimu Japonijoje ir ta proga buvo sukurtos keturios papildomos knygelės. „Dragon Ball Landmark“ ir „Dragon Ball Forever“ papildo manga knygas. „Dragon Ball: TenkaIchi Densetsu“ ir „Dragon Ball: Son Goku Densetsu“ papildo anime pirmas dvi dalis. Jose galima rasti įvairios papildomos informacijos, pavyzdžiui, interviu su aktoriais, kūrybine grupe ir pan. Taip pat čia publikuojami anksčiau nerodyti Son Goko tėvo Bardoko eskizai, kuriuos nupiešė Katsuyoshi Nakatsuru, prieš Akira Torijama vėlesniuosius pataisymus.

Pasirodžius „Dragon Ball Kai“ buvo išleistos keturios naujos knygelės. Dviejų dalių „Super Exciting Guide“, papildantis manga. Taip pat dviejų dalių „Extreme Battle Collection“, papildantis anime serijas. Nors išleidimo metu buvo rodomos „Kai“ anime serijos, tačiau šios dvi dalys turiniu papildo senesnę, „Dragon Ball Z“ anime versiją. Šios knygelės taip pat papildytos nauja klausimų ir atsakymų serija su Akira Torijama, atskleidžiančiais kelias naujas detales apie veikėjus ir istoriją. Netrukus buvo išleista dar viena knygelė – „The Golden Warrior“. Joje galima rasti originalias anime iliustracijas ir interviu su trimis pagrindiniais veikėjų dizaineriais. Iš šių visų knygelių tik „Dragon Ball – The Complete Illustrations“ buvo išversta į anglų kalbą.

Kiekvienas japoniškas DVD ir Blue Ray „Dragon Ball Kai“ serijos leidimas turėjo „Dragon Book“ gidą, kuriame galima rasti interviu su kūrėjų komandos nariais ir įvairios informacijos apie anime. Vis dėlto šios knygelės taip pat nebuvo išleistos anglų kalba.

Kortų žaidimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra išleistos kelios rūšys kolekcinių kortų žaidimų, paremtų „Dragon Ball“, „Dragon Ball Z“ ir „Dragon Ball GT“. Didžioji dalis „Bandai“ prekinio ženklo. Juose vaizduojamos įvairios scenos iš manga ir anime, taip pat papildomos iliustracijos.

Vaidybiniai filmai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Dragon Ball. Evoliucija

Pirmas ilgametražis filmas „Dragon Ball“ buvo išleistas tuometinėje Kinijos respublikos Taivano (dabar atskira valstybė Taivanas) provincijoje 1989 m. pavadinimu „Dragon Ball: The Magic Begins“. Siužetas, kurį kritikai išvadino neskoningu, kalba apie grupę herojų, kuriems vadovauja „beždžioniukas“ (Gokas), kuris stengiasi neleisti karaliui Ragui pasinaudoti norus pildančiais „drakono perlais“ (drakono rutuliais) siekiant užvaldyti pasaulį.[44]

1990 m. gruodį, pasirodė neoficialus korėjiečių vaidybinis filmas „Dragon Ball: Ssawora Son Goku, Igyeora Son Goku“. Filmas paremtas originalia serialo istorija. Filmas yra pirmųjų įvykių „Dragon Ball“ istorijoje adaptacija, tačiau skirtingai nei ten, filme pasirodo Vedžito partneris Napas.

2004 m. buvo paskelbta apie animacijos adaptaciją į filmą „Dragon Ball. Evoliucija“. 2007 m. James Wong ir Stephen Chow buvo paskelbti kaip filmo direktorius ir prodiuseris atitinkamai. JAV kino ekranus 100 milijonų dolerių vertės biudžetą turintis filmas pasiekė 2009 m. balandžio 10 d.[45]

Kultūrinė įtaka

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Dragon Ball“ yra visų laikų populiariausi japoniški komiksai ir jie vis dar plečia savo skaitytojų ratą. Vien Japonijoje iki 2000 metų buvo parduota daugiau nei 126 mln. šių komiksų egzempliorių.[46] 2012-aisiais šis skaičius išaugo iki 156 mln. Japonijoje ir iki 230 mln. visame pasaulyje, taip tapdamas antru visų laikų „Weekly Shōnen Jump“ komiksų bestseleriu.[2][3] Dešimtajame kasmetiniame Japonijos medijos menų festivalyje 2006 m., japonų fanai balsavo už „Dragon Ball“ kaip trečią geriausią visų laikų manga.[47] Leidinyje „Little Boy: The Art of Japan’s Exploding Subculture“ Takashi Murakami pabrėžė, kad „Dragon Ball“ yra niekad nesibaigiantis cikliškas pasakojimas, kuris nuolat progresuoja, bei sklandžiai ir rafinuotai vystosi.[46] Goko kelionės ir jo nuolat auganti jėga pelnė jo personažui nominaciją kaip „labiausiai pasaulyje žavinčio jaunuosius berniukus“.[5]

2007 m. „Oricon“ atlikus 1000 žmonių apklausą, Gokas buvo išrinktas stipriausiu visų laikų manga personažu.[48] Manga kūrėjai Eiichiro Oda (sukūręs „One Piece“) ir Masashi Kishimoto (sukūręs „Naruto“) prisipažino, kad jų komiksų pagrindinių veikėjų, bei struktūros įkvėpimas buvo Gokas.[49][50] Taip pat, „Dragon Ball“ padarė didelę įtaką „Yaiba“, kurį parašė Gosho Aoyama, geriausiai žinomo kaip „Detective Conan“ kūrėjo. Ir „Yaiba“ ir „Dragon Ball“ iš pradžių buvo tiesiog nerūpestingi manga komiksai, tačiau vėliau jie tapo rimti ir kupini veiksmo. Kuomet TV Asahi internete sudarė filmukų TOP 100, „Dragon Ball“ atsidūrė 12-oje pozicijoje.[1]

„Animerica“ jautė, kad šios serijos apeliavo visą pasaulį išlaikyti dramatiškumą ir naudoti kovos menus, tam, kad išlaikytų žiūrovus prikaustytus prie ekranų.[4] Ridwan Khan iš Animefringe.com kalbėdamas apie „Dragon Ball“ teigė, jog iš pradžių personažai ir aplinka buvo nupiešti išsipūtę, putlūs, tačiau tęsiantis serijoms tai pasikeitė ir aplinka tapo rafinuotesnė, o personažai liesesni ir raumeningesni. Jis taip pat paminėjo, kad jam labiau patiko ta manga versija, kurioje buvo daugiau veikėjų, o istorija tapdavo lėtesne ir beprasmiškesnė.[51] Anime News Network gyrė istoriją, dėl to, jog pasitelkiant humorą buvo puikiai perteikti visų veikėjų charakteriai. Taip pat jie pabrėžė, kad „Viz“ vertimas buvo vienas geriausių iš visų angliško vertimo versijų ir gyrė už cenzūros nebuvimą.[52] Rationalmagic.com pirmuosius „Dragon Ball“ komiksus pavadino „aukščiausios klasės humoru“.[53] Jie gyrė Goko nekaltumą ir Bulmos atkaklumą, kaip vienus juokingiausių epizodų visose serijose. Rašytojas Jason Thomson pastebėjo, kad serijų populiarumą nulėmė tai, kad Toriama naudojo įvairių pasakojimo siužetų formulę, juos jis apibūdino kaip „ daug kovos menų, daug treniruočių ir šiek tiek juokelių.“ Dar jis pažymėjo, kad šių metodų naudojimą tęsė ir kiti to paties žanro komiksai, tokie kaip „Naruto“.[54] „The rough guide to manga“ autorius James S. Yadao aiškino, kad serijos „susikūrė savo unikalią asmenybę“ po pirmojo Goko ir jo komandos išsiskyrimo ir Džino Vėžlio suradimo, kai istorijoje atsiradna daugiau veiksmo, mirčių, prasideda svarbesnės kovos su dvasiniais elementas, o humoras vis dar kartas nuo karto atlieka neryškų vaidmenį.[55]

Anime

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Perėjimas prie anime taip pat susilaukė teigiamų įvertinimų. Kai kuriose vietose „Dragon Ball“ buvo Japonijos DVD pardavimų tope.[56][57] „Dragon Ball“ užėmė 78 vietą geriausių animacinių serialų TOP 100, sudarytame IGN,[58]. T.H.E.M. Anime Reviews sakė, kad šio filmuko personažai buvo kitokie, nei stereotipiniai ir pastebėjo, kad jie greitai vystėsi.[59] Nepaisant „Dragon Ball Z“ personažų garbinimo, jie sukritikavo per ilgas ir besikartojančias kovos scenas. Anime News Network svarstė, kad „Trankso istorija“ buvo viena geresnių šios serijos epizodų, dėl to, kad personažai buvo labiau motyvuoti, nei praeitose serijose.[60] IGN kritikavo kai kurių personažų balsus, vadino juos eržinančiais ir teigė, kad Fryzo angliškas balsas skambėjo lyg jis būtų moteris. Šis nesusipratimas paliko daug Fryzo fanų abejoti dėl jo lyties. IGN kritikavo „Dragon Ball GT“ serijas, vadino jas atstumiančiomis, teigė jog filmukas ir jo personažai praradę žavesį ir linksmumą. Taip pat jiems nepatiko, kad Tranksas ir Vedžitas buvo panašūs į Gūfis (Volto Disnėjaus 1932 m. sukurtą šuns personažą).[61] Anime News Network taip pat nepatiko „GT“, jie sakė, kad kovos scenos „GT“ serijose buvo labai paprasto ir vaikiškos taip pat pažymėjo, kad daug kitų filmukų buvo aukštesnio lygio.[62] „GT“ siužetas buvo kritikuojamas dėl jame naudojamos formulės, kuri buvo pastebima ankstesniuose epizoduose. Pirmasis „Dragon Ball Z Kai“ epizodas surinko 11,3 % žiūrovų auditorijos ir buvo aukščiau „One Piece“ ir žemiau „Crayon Shin-chan“.[63] Nepaisant to, kad vėlesni epizodai turėjo mažesnius reitingus, „Kai“ serijos vis tiek šmėžavo Japonijos TOP10 žiūrovų reitinguose kiekvieną savaitę beveik iki pat serijų pabaigos.[64]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 „Japans Favorite TV Anime“. Anime News Network. 2006-10-13. Nuoroda tikrinta 2008-07-09.
  2. ↑ 2,0 2,1 „Top 10 Shonen Jump Manga by All-Time Volume Sales“. Nuoroda tikrinta 2012-11-17.
  3. ↑ 3,0 3,1 „2013's Dragon Ball Z: Battle of Gods Film Story Outlined“. Nuoroda tikrinta 2012-12-06.
  4. ↑ 4,0 4,1 „Anime Radar: News“. Animerica. San Francisco, California: Viz Media. 9 (2): 36. 2001 m. kovo mėn. ISSN 1067-0831. OCLC 27130932.
  5. ↑ 5,0 5,1 Wiedemann, Julius (2004-09-25). „Akira Toriyama“. In Amano Masanao (red.). Manga Design. Taschen. p. 372. ISBN 3-8228-2591-3.
  6. ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 6,5 6,6 6,7 6,8 Clements, Jonathan; Helen McCarthy (2001 m. rugsėjo 1 d). The Anime Encyclopedia: A Guide to Japanese Animation Since 1917 (1st leid.). Berkeley, California: Stone Bridge Press. pp. 101–102. ISBN 1-880656-64-7. OCLC 47255331.
  7. ↑ 7,0 7,1 Toriyama, Akira (1995). DRAGON BALL 大全集 ➊ ｢COMPLETE ILLUSTRATION｣. Shueisha. pp. 206–207. ISBN 4-08-782754-2.
  8. ↑ 8,0 8,1 8,2 „Interview with the Majin! Revisited“. Shonen Jump. 5 (11): 388. 2007 m. lapkričio mėn. ISSN 1545-7818.
  9. ↑ 9,0 9,1 9,2 Toriyama, Akira (1995). DRAGON BALL 大全集 ➍ ｢WORLD GUIDE｣. Shueisha. pp. 164–169. ISBN 4-08-782754-2.
  10. ↑ 10,0 10,1 Toriyama, Akira (1995). DRAGON BALL 大全集 ➋ ｢STORY GUIDE｣. Shueisha. pp. 261–265. ISBN 4-08-782752-6.
  11. ↑ "Shenron's Newspaper", Daizenshuu vol.2 (limited edition)
  12. ↑ „Comipress News article on "The Rise and Fall of Weekly Shōnen Jump"“. comipress.com. 2007-05-06. Nuoroda tikrinta 2008-06-02.
  13. ↑ „DRAGON BALL 1 ドラゴンボール“ (japonų). Shueisha. Nuoroda tikrinta June 2, 2008.
  14. ↑ „DRAGON BALL 42 ドラゴンボール“ (japonų). Shueisha. Nuoroda tikrinta 2008-06-02.
  15. ↑ „Dragon Ball Manga Reprinted in Full Color in Japan“. Nuoroda tikrinta 2012-12-21.
  16. ↑ „Dragon Ball Manga: A History“ (PDF). Daizenshuu EX. 2007-10-07. Nuoroda tikrinta 2011-04-01.
  17. ↑ „Podcast Episode #0097 — Live From MangaNEXT“. Daizenshuu EX. 2007-10-07. Nuoroda tikrinta 2011-04-01.
  18. ↑ „Viz Unleashes Uncensored Dragon Ball“. GCO, LLC. 2001-03-11. Nuoroda tikrinta 2012-07-29.
  19. ↑ „Viz Media — Products: Dragon Ball Vol. 16“. Viz Media. Suarchyvuotas originalas 2006-10-18. Nuoroda tikrinta 2008-06-02.
  20. ↑ „Dragon Ball Z, Vol. 26“. Viz Media. Suarchyvuotas originalas 2006-10-18. Nuoroda tikrinta 2008-06-02.
  21. ↑ „Jason Thompson's House of 1000 Manga - The Greatest Censorship Fails“. Anime News Network. 2013-01-03. Nuoroda tikrinta 2013-01-03.
  22. ↑ „Dragon Ball Z, Vol. 1 (VIZBIG Edition)“. Viz Media. Suarchyvuotas originalas 2008-03-15. Nuoroda tikrinta 2008-06-03.
  23. ↑ „Dragon Ball, Vol. 1 (VIZBIG Edition)“. Viz Media. Suarchyvuotas originalas 2008-03-15. Nuoroda tikrinta 2008-06-08.
  24. ↑ „Dragon Ball, Vol. 1 (Collector's Edition)“. Amazon.com. Nuoroda tikrinta 2013-01-28.
  25. ↑ „Dragon Ball Z, Vol. 1 (Collector's Edition)“. Amazon.com. Nuoroda tikrinta 2013-01-28.
  26. ↑ „Viz's Shonen Jump Magazine Adds Full-Color Dragon Ball Manga“. Nuoroda tikrinta 2013-01-28.
  27. ↑ „ネコマジン 完全版“ (japonų). Shueisha. Nuoroda tikrinta 2008-07-22.
  28. ↑ „Comics Spotlight on Shonen Jump #100“. wired.com. Suarchyvuota iš originalo 2013-02-09. Nuoroda tikrinta 2012-07-29.
  29. ↑ „Dragon Ball: Yo! The Return of Son Goku and Friends!! Manga Adaptation“. V Jump. 17 (2): 55. 2009 m. vasario mėn.
  30. ↑ „Dragon Ball SD Manga Spinoff to Be Printed in December“. Anime News Network. 2010-11-18. Nuoroda tikrinta 2008-06-02.
  31. ↑ „Daizenshuu EX - General - Podcast“. Daizex.com. Nuoroda tikrinta 2011-08-10.
  32. ↑ Kanzentai (2011-06-20). „Kanzentai • Updated July 27th, 2011“. Kanzentai.com. Suarchyvuota iš originalo 2011-06-24. Nuoroda tikrinta 2011-08-10.
  33. ↑ 33,0 33,1 „Rough Air Date for Dragon Ball“. Anime News Network. 2001-03-09. Nuoroda tikrinta 2008-07-19.
  34. ↑ „Dragon Ball on CN debut date confirmed“. Anime News Network. 2001-05-02. Nuoroda tikrinta 2008-07-19.
  35. ↑ „DragonBall Re-dub“. Anime News Network. 2001-08-21. Nuoroda tikrinta 2008-07-19.
  36. ↑ „Dragon Ball Returns to US TV“. Anime News Network. 2006-11-12. Nuoroda tikrinta 2008-07-19.
  37. ↑ „FUNimation 2005 Plans“. Anime News Network. 2004-12-31. Nuoroda tikrinta 2008-09-14.
  38. ↑ „DBZ uncut on Cartoon Network“. Anime News Network. 2005-06-09. Nuoroda tikrinta 2008-09-14.
  39. ↑ „Dragon Ball Z: Dragon Box One“. Amazon.com. Nuoroda tikrinta 2011-08-10.
  40. ↑ „FUNimation Entertainment Announces Dragon Ball Z Series on Blu-ray - FLOWER MOUND, Texas“. Texas: Prnewswire.com. 2011-07-21. Nuoroda tikrinta 2011-08-10.
  41. ↑ „DBZ FAQ Update“. 2001-04-10. Nuoroda tikrinta 2008-06-05.
  42. ↑ „Dragon Ball Z to Rerun on Japanese TV in HD in April“. Anime News Network. 2009-02-06. Nuoroda tikrinta 2009-02-21.
  43. ↑ „Dragon Ball Gets 1st New TV Anime in 18 Years in July“. Anime News Network. 2015-04-28.
  44. ↑ Dragon Ball: The Magic Begins release date Archyvuota kopija 2009-08-22 iš Wayback Machine projekto.
  45. ↑ Dragonball Evolution release date
  46. ↑ 46,0 46,1 Murakami, Takashi (2005-05-15). „Earth in My Window“. Little Boy: The Art of Japan's Exploding Subculture. Linda Hoaglund (translator). Yale University Press, Japan Society. pp. 105–106. ISBN 0-300-10285-2.
  47. ↑ „Top 10 Anime and Manga at Japan Media Arts Festival“. Anime News Network. 2006-10-04. Nuoroda tikrinta 2012-11-17.
  48. ↑ „1000人が選んだ!漫画史上"最強"キャラクターランキング!“ (japonų). Nuoroda tikrinta 2007-10-28.
  49. ↑ Kishimoto, Masashi (2007). Uzumaki: the Art of Naruto. Viz Media. pp. 138–139. ISBN 1-4215-1407-9.
  50. ↑ One Piece Color Walk - Vol.1 - Interview with Eiichiro Oda and Akira Toriyama ((JP) ISBN 978-4-08-859217-6)
  51. ↑ Khan, Ridwan (2003). „Dragon Ball Vol.1 review“. Animefringe.com. Suarchyvuota iš originalo 2008-12-11. Nuoroda tikrinta 2008-09-27.
  52. ↑ Divers, Allen (2001-11-18). „Dragon Ball (manga) Graphic Novel vol 5“. Anime News Network. Nuoroda tikrinta 2008-09-27.
  53. ↑ „Dragon Ball Volume 1 review“. Rationalmagic.com. Nuoroda tikrinta 2008-10-03.
  54. ↑ Thompson, Jason (2009-08-08). „What is Dragon Ball?“. Io9. Nuoroda tikrinta 2009-12-09.
  55. ↑ Yadao, James S. The Rough Guide to Manga. Penguin Books, 2009-10-01. p. 116. ISBN 1-4053-8423-9, 9781405384230.
  56. ↑ „Japanese Animation DVD Ranking, September 10–16“. Anime News Network. 2008-09-20. Nuoroda tikrinta 2008-10-11.
  57. ↑ „Japanese Animation DVD Ranking, August 6–12“. Anime News Network. 2008-08-14. Nuoroda tikrinta 2008-10-11.
  58. ↑ „78. Dragon Ball Z“. IGN. 2009-01-23. Suarchyvuotas originalas 2010-03-16. Nuoroda tikrinta 2009-09-05.
  59. ↑ Jones, Tim. „Dragon Ball anime review“. themanime.org. Nuoroda tikrinta 2008-10-03.
  60. ↑ Ross, Carlos. „Dragon Ball Z anime review“. themanime.org. Nuoroda tikrinta 2008-10-03.
  61. ↑ Harris, Jeffrey (2007-11-12). „Dragon Ball GT — The Lost Episodes DVD Box Set Review“. IGN. Suarchyvuotas originalas 2008-10-03. Nuoroda tikrinta 2008-10-03.
  62. ↑ Bertschy, Zac (2004-06-06). „Dragon Ball GT DVD 8: Salvation“. Anime News Network. Nuoroda tikrinta 2008-10-04.
  63. ↑ „Japanese Anime TV Ranking, March 30-April 5“. Anime News Network. 2009-04-13. Nuoroda tikrinta 2009-04-29.
  64. ↑ „Japanese Anime TV Ranking, April 13–19“. Anime News Network. 2009-04-22. Nuoroda tikrinta 2009-04-29.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Dragon_Ball&oldid=7448108"