Dostas Muhamedas
| Dostas Muhamedas | |
|---|---|
_Mohammad_Wellcome_L0025008.jpg)
| |
| Dostas Muhamedas, piešinys | |
| Gimė | 1793 m. gruodžio 23 d. Kandaharas |
| Mirė | 1863 m. birželio 9 d. (69 metai) Heratas |
| Pareigos | Afganistano emyras 1826–1839 m. ir 1842–1863 m. |
Dostas Muhamedas (pušt. دوست محمد خان = Dost Muhammad Khān; 1793 m. gruodį – 1863 m. birželio 9 d.) – XIX a. pirmasis Afganistano emyras, Barakzajų dinastijos pradininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dostas Muhamedas buvo vienuoliktasis barakzajų klano vado (chano) Pajendos sūnus. Gimė 1792 m. gruodį Kandahare, tuomet Duranių imperijoje. Jo tėvas buvo nužudytas 1799 m. šacho Zamano Duranio nurodymu. Dostą Muhamedą auklėjo jo motina persė, o privertus ją ištekėti už Dosto pusbrolio jo priežiūrą perėmė vyriausiasis brolis Fathas, kuris buvo šacho Machmudo Duranio viziris šiam valdant 1809−1818 m. Dostas užsirekomendavo iš pradžių vadovaujamas brolio ir vėliau tapęs Kohstano valdytoju. 1817 m. kariaujant broliui Herato regione jis buvo nusiųstas konfiskuoti vietos bajoro Hadžio Ferūzo ad Dino nuosavybės. Pasekoje buvo nužudyti žmonės ir Dosto vyrai užpuolė haremo moteris. Bijodamas tiek brolio, tiek šacho, kurie gerbė Hadžį Ferūzą ad Diną, Dostas Muhamedas pabėgo į Kašmyrą. Tuo metu jo brolis užėmė Heratą ir planavo įsiveržimą į Iraną. Įtaręs pavojų sau šachas Machmūdas pasiuntė savo sūnų Kamraną į Heratą ir pastarojo Fathas buvo apakintas. Jo broliai prisiekė už tai atkeršyti. Dostas, Jaras ir Piras surengė žygį ir 1819 m. be pasipriešinimo užėmė Kabulą. Šachas Machmūdas surengė atsakomąjį žygį iš Kandaharo ir pakeliui nužudė Dosto brolį Fathą. Dostas vadovavo atsakomajam žygiui, bet mūšis neįvyko, šachas su sūnumi pabėgo. Kabule valdžia priklausė vyriausiuoju likusiam Dosto broliui Muhamedui Azimui, Dostas paskirtas Gaznio valdytoju.
1822 ar 1823 m. mirus Mohamedui Azimui valdžią Kabule paveldėjo jo sūnus Habibula, kurį sukilęs Dostas nugalėjo ir po to įveikė kitą brolį Sultaną. 1826 m. Dostas Muhamedas pilnai perėmė valdžią Kabule. Jis plėtė savo valdomas teritorijas, nugalėjo šacho Šodžos pajėgas ir užvaldė Kandaharą, tačiau nei 1834, nei 1837 m. kampanijų metu jam nepavyko užvaldyti Pešavaro. 1838 m. jis paskelbė „šventąjį karą“ prieš sikhus Sinde ir pasiskelbė „tikinčiųjų vadu“ (emyru). Tuo pat metu iškaldino pirmąsias savo vardo monetas, ant kurių buvo rašoma „Emyras Dostas Muhamedas pasirinko kovoti džihadą“ ir „Ir kaldinti monetas, tegul Dievas suteikia jam pergalę“. 1839 m. britai, įtarę Rusijos imperijos įtakos Afganistane grėsmę, pradėjo karinę kampaniją prieš jį, pašalino iš Kabulo, kur valdžią sugrąžino šachui Šodžai. Kiek laiko besipriešinęs Dostas Muhamedas pasidavė britams ir buvo priverstas gyventi Indijoje. Šachas nevaldė ilgai ir sukilimo metu buvo nužudytas, britai išvaryti. Šie įvykiai istorijoje žinomi Pirmojo anglų-afganų karo pavadinimu.
1842 m. grįžęs į Kabulą Dostas Muhamedas organizavo viso Afganistano užkariavimą išskyrus Kašmyrą ir Pešavarą. 1849 m. užkariauti Bamijanas ir Hazaradžatas, kur valdytoju paskirtas Dosto sūnus Muhamedas Akramas. 1854 m. žygio metu į Turkestaną užvaldyti Balkas, Maimana ir Šeberganas, kur valdytoju paskirtas princas Muhamedas Afžalas. Po brolio Kohandelo mirties Dostas pradėjo valdyti Kandaharą. Dostas Muhamedas mirė 1863 m. per žygį, kuriuo buvo užkariautas Heratas. Jis laikomas moderniosios Afganistano valstybės įkūrėju. Pirmą kartą centralizuota valdžia įtvirtinta teritorijose, kuriose dabar įsikūręs Afganistanas. Jis sėkmingai sugebėjo politiškai laviruoti tarp įvairių Afganistano genčių, rėmėsi šiitiškomis gentimis. Tam padėjo ir jo daugelis vedybų (jis turėjo 16 žmonų). Buvo susilaukęs 27 sūnų ir 25 dukterų. Po Dosto mirties valdžia perėjo jo sūnui Širui Ali.