Dniepro aukštupio kultūra

Dniepro aukštupio kultūra – neolito laikotarpio archeologinė kultūra, apie V tūkstantmečio vidurį – II tūkstantmečio iki m. e. pradžią paplitusi Dniepro aukštupio regione. Kultūrą 1967 m. išskyrė L. Tiurina.

Charakteristika

Dniepro aukštupio kultūra pakeitė Sožo kultūrą. Dniepro aukštupio kultūros gyvenvietės, kurių žinoma apie 500, kurtos žemose smėlėtose upių ir ežerų pakrantėse. Skiriami du Dniepro aukštupio kultūros laikotarpiai: ankstyvasis ir vėlyvasis.

Ankstyvojo laikotarpio gyvenviečių aptikta prie Sožo vidurupio ir žemupio. Žmonės vertėsi žvejyba, medžiokle, rinko maistą. Naudojo aukštus išgaubtomis sienelėmis smailiadugnius puodus (molio masėje yra augalinių priemaišų, kartais kvarco), puoštus sukiniais įspaudais ar duobutėmis. Gyvenvietėse rasta mezolito laikotarpio titnaginių dirbinių, gamintų iš skelčių ir lapelio formos strėlių antgalių, peilių, kirvių, gremžtukų, ylų. Dauguma jų retušuotu paviršiumi.

Vėlyvuoju laikotarpiu Dniepro aukštupio kultūra išplito visoje Aukštutinėje Padnieprėje. Šiuo laikotarpiu vyravo retušuotu paviršiumi titnaginiai dirbiniai – antgaliai, peiliai, pjautuvai. Keramika su mineralinėmis priemaišomis. Puodai lipdyti apvalesniais dugnais, profiliuotais pakraščiais, paviršius puoštas sukinių įspaudų, duobučių bei linijų ornamentais. Išplito žemdirbystė ir gyvulininkystė.

Dniepro aukštupio kultūra kartais laikoma Dniepro-Doneco kultūros lokaline grupe.