Dmitrijus Utkinas
| Dmitrijus Utkinas | |
|---|---|
.jpg)
| |
| D. Utkino paso nuotrauka | |
| Gimė | 1970 m. birželio 11 d. Asbestas, Rusijos TFSR, TSRS |
| Mirė | 2023 m. rugpjūčio 23 d. (53 metai) Tverės sritis, Rusija |
| Organizacijos | GRU, „Wagner“ |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
ordinas „Už drąsą“[1] | |
 Vikiteka |
Dmitrijus Utkinas |
Dmitrijus Utkinas (rus. Дмитрий Валерьевич Уткин; 1970 m. birželio 11 d. Asbeste, Rusijos TFSR[2] – 2023 m. rugpjūčio 23 d.) – rusų karininkas, samdinys.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]D. Utkinas gimė pramoniniame Asbesto mieste (Uralo regionas). Ankstyvoje vaikystėje su motina persikraustė į Smolinės kaimą (vidurio Ukraina).[1] Bendraklasiai D. Utkiną apibūdino kaip labai atsidėjusį mokslams, bet arogantišką.[3] Smolinėje jis susilaukė dviejų vaikų.[3]
Po vidurinės mokyklos baigimo studijavo karo akademijoje tuometiniame Leningrade. Čia jį užverbavo Rusijos karinės žvalgybos specialiosios pajėgos (GRU). GRU D. Utkinas tarnavo 1993–2013 m., dalyvavo abiejuose Čečėnijos karuose, užsitarnavo pulkininko leitenanto laipsnį.[1]
2013 m. D. Utkinas įsidarbino Rusijos bendrovėje „Moran Security Group“, kuri tuo metu daugiausia dėmesio skyrė kovai su piratavimu jūroje. Taip pat D. Utkinas tarnavo „Slavonic Corps“, verbavusioje rusus kovoti Sirijoje. Šioje šalyje grupuotė ne kartą pralaimėjo, galiausiai po vieno mūšio Rusijos kariuomenė juos evakavo į Rusiją. Tuomet D. Utkinas įkūrė savo samdinių grupę, pavadindamas ją paties karo šaukiniu – „Wagner“. 2014 m. Rusijai okupavus ir ankesavus Krymą, drauge su kitais „Wagner“ samdiniais pastebėtas Kryme. Vėliau jie kovojo Donbaso kare Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse (drauge su Rusijos remiamais separatistais).[1]
2015 m. D. Utkinas su „Wagner“ kovotojais vėl nuvyko į Siriją. 2016 m. kovą per puolimą Palmyroje ir jos apylinkėse „Wagner“ kovotojai patyrė didelių nuostolių. Rusijos valdžia ilgą laiką neigė sąsajas su samdiniais, bet 2016 m. gruodį D. Utkinas pastebėtas tarp prabangaus Kremliuje vykusio renginio dalyvių.[1]
Anot kai kurių pranešimų, D. Utkinas vadovavo „Wagner“ pajėgoms per nesėkmingą grupuotės maištą 2023 m. birželio pabaigoje.[1]
Žuvo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sudužus lėktuvui, kuriuo skrido kartu su „Wagner“ vadovu J. Prigožinu.[1]
Pažiūros
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasak keleto naujienų svetainių, D. Utkinas žavėjosi nacistine Vokietija, turėjo ne vieną tatuiruotę su nacistine simbolika, tarp jų – Schutzstaffel (SS) ženklą.[4][5][6][7][8] Be to, Wagner pasivadino vokiečių kompozitoriaus Richardo Vagnerio, kurį mėgo Adolfas Hitleris, garbei.[9] Pavaldinius esą pasveikindavo, sakydamas „Heil!“, „Wagner“ mokomuosiuose poligonuose dėvėjo Vermachto lauko kepurę, kai kada pasirašydavo, pridėdamas SS simbolį su žaibais.[10]
„Wagner“ grupuotės narių teigimu, D. Utkinas išpažino gimtatikybą – slavų neopagonybę.[11]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 „Jis žiaurus vaikinas“ – kas buvo su Prigožinu žuvusi „Wagner“ dešinioji ranka Utkinas?. Robert Coalson, „Radio Free Europe / Radio Liberty“, LRT.lt, 2023.08.28. Nuoroda tikrinta 2024-01-14.
- ↑ Коротков, Денис. „"Хайль Петрович"“. Центр «Досье» (rusų). Suarchyvuota iš originalo 2023-04-11.
- ↑ 3,0 3,1 Romaliyskaya, Irina (2017-01-25). „Що дядя Вова скаже, те Діма і зробить". Український слід у долі таємничого ватажка "ПВК Вагнера“. Цензор.нет (ukrainiečių). Suarchyvuota iš originalo 6 August 2022. Nuoroda tikrinta 2017-01-25.
- ↑ Castner, Brian (2022-06-01). „The White Power Mercenaries Fighting For The Lost Cause Around the World“. Time (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2022-06-06.
- ↑ „Signs of Neo-Nazi Ideology Amongst Russian Mercenaries“. Res Publica. 2021-03-26. Suarchyvuota iš originalo 2022-05-17.
- ↑ Tunis, Samer al-Atrush. „Russia's Wagner mercenaries calls the shots in fight for control of Libya“. The Times (anglų). ISSN 0140-0460. Suarchyvuota iš originalo 2022-06-05.
- ↑ „The secretive Russian mercenaries 'ordered to kill' Ukraine's president“. National World (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2022-03-27. Nuoroda tikrinta 2022-03-01.
- ↑ „Путин принимал в Кремле командира российских наемников. Что о нем известно?“. Meduza (rusų). Suarchyvuota iš originalo 2022-06-04.
- ↑ Ibrahim, Nader; Barabanov, Ilya. „The lost tablet and the secret documents“. BBC News. Suarchyvuota iš originalo 2022-06-24.
- ↑ Yaffa, Joshua (2023-07-31). „Inside the Wagner Group's Armed Uprising“. The New Yorker (amerikiečių anglų). ISSN 0028-792X. Suarchyvuota iš originalo 2023-08-24.
- ↑ Cornelio, J.; Gauthier, F.; Martikainen, T.; Woodhead, L. (2020). Routledge International Handbook of Religion in Global Society. Routledge International Handbooks. Taylor & Francis. p. 403. ISBN 978-1-317-29500-6. Suarchyvuota iš originalo 2023-08-23. Nuoroda tikrinta 2022-06-12. „Members of this organization say that one of its leaders, D. Utkin (call sign Wagner), is a rodnover, native faith believer“