Pereiti prie turinio

Dirvinis dobilas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trifolium arvense

Dirvinis dobilas (Trifolium arvense)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Pupiečiai
( Fabales)
Šeima: Pupiniai
( Fabaceae)
Pošeimis: Faboideae
( Faboideae)
Gentis: Dobilas
( Trifolium)
Rūšis: Dirvinis dobilas
( Trifolium arvense)

Dirvinis dobilas (Trifolium arvense) – pupinių šeimos augalų rūšis. Natūraliai paplitusi Europoje (įskaitant Britų salas), europinėje Rusijoje, Vakarų Sibire, šiauriniame Irane.[1] Neofitas. Kaip invazinė rūšis paplitusi Šiaurės Amerikoje.[2]

Tai vienametė, rečiau dvimetė žolė. Visas augalas plaukuotas, su pavieniais stačiais apvaliais šakotais 5–50 cm aukščio stiebais. Lapai trilapiai. Žiedai po 50–200 susitelkę cilindriškomis galvutėmis. Ankštys vienasėklės.[3] Žydi gegužę–birželį, vaisius veda nuo liepos.[4] Pašarinė vertė menka. Žydėjimo metu visas augalas turi daug rauginių medžiagų.

Auga sausuose laukuose, smėlynuose, dykvietėse, pakelėse, ant pylimų. Lietuvoje dažnas.[5] Liaudyje dar žinomas kaip katinpautis,[6] jonelis.[7]

  1. Oskar Sebald, Siegmund Seybold, Georg Philippi (Hrsg.): Die Farn- und Blütenpflanzen Baden-Württembergs. Band 3: Spezieller Teil (Spermatophyta, Unterklasse Rosidae): Droseraceae bis Fabaceae. Eugen Ulmer, Stuttgart 1992
  2. „Rabbit-Foot Clover“, illinoiswildflowers.info'
  3. Vytautas Žemaitis. Dobilai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  4. Любская А. Ф. Кормовые растения сенокосов и пастбищ СССР : в 3 т. / под ред. И. В. Ларина. – М. ; Л. : Сельхозгиз, 1951. – Т. 2 : Двудольные (Хлорантовые – Бобовые).
  5. Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. – V., 2000.
  6. katinpaũtisLietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2017). – www.lkz.lt.
  7. jonẽlisLietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2017). – www.lkz.lt.