Dimitravas
| Dimitravas | ||
|---|---|---|
  Dimitravas |
||
| 55°58′08″š. pl. 21°13′55″r. ilg. / 55.969°š. pl. 21.232°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | |
| Gyventojų | 10 | |
 Vikiteka |
Dimitravas | |
| Istoriniai pavadinimai | liet. Dimitravas, Dimitrava, Dmitrava, lenk. Dmitrów, rus. Димитрово, Димитровъ, Дмитровъ, vok. Dimitrow, žem. Dėmėtravs | |
Dimitravas – kaimas vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, kelio Tarvydai–Rūdaičiai dešinėje pusėje, kairiajame Tenžės krante. Kaimas apima buvusios Dimitravo dvaro sodybos teritoriją, kurioje 1937–1944 m. veikė Dimitravo priverčiamojo darbo stovykla. Kultūros paveldas:
- Dimitravo dvaro sodybos liekanos (XIX a. – XX a. I pusė)
- Skulptūra „Politiniai kaliniai“ (autorius Antanas Dimžlys)
- Dimitravo koplyčia (XX a. pabaiga)
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš pradžų vietovė buvo žinoma kaip Tarvydai̇̃. Dabartinis pavadinimas kilo iš rusiško asmenvardžio Dmitrijus (Dimitrijus) (rus. Дмитрий). Šiuo vardu vietovė pavadinta rusų didiko, Kretingos dvarininko Dmitrijaus Zubovo garbei (dvarininkinis vietovardis).
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dimitravas yra pajūrio žemumoje, Tarvydų šiaurės vakariniame pakraštyje, iš visų pusių apsuptas šio kaimo žemių. Reljefas lygus. Pietvakariniu pakraščiu praeina kelias Tarvydai–Rūdaičiai, kitapus kurio įsikūrusi Tarvydų kaimo gyvenvietė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šalia Dimitravo prie Tenžės išliko X–XIII a. kapinynas, kuris siejamas su kitapus upės esančiu Joskaudų piliakalniu.
XVI a. šioje žemėje įsikūrė Tarvydų kaimas. 1829 m. jis buvo panaikintas, o jo žemėje įkurtas Kretingos dvaro ūkinis-gamybinis padalinys – palivarkas, kuris pavadintas dvaro savininko Dmitrijaus Zubovo vardu – Dimitravu.[2] Smėlingas kaimo žemes dvaro ūkvedys Jokūbas Reichbinderis užsodino eglių ir pušų daigais.[3]
Vėliau palivarką valdė D. Zubovo sūnus Nikolajus Zubovas ir anūkas Gavrilas Zubovas. Už pastarojo skolas valda atiteko grafui Juozapui Tiškevičiui, po kurio mirties 1891 m. paliko žmonai Sofijai. Ji dvarelį kaip nuotakos kraitį užrašė jauniausiai dukrai Elenai Klotildai Ostrovskai. Šiai išvykus gyventi į Lenkiją, dvarą administravo vyriausioji sesuo, gretimo Jazdų dvaro savininkė Marija Tiškevičiūtė. XX a. pradžioje buvo Dimitravo geležinkelio stotis, šalia kurios ėjo Bajorų–Priekulės geležinkelis.
Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1924 m. Dimitravo palivarkas buvo išparceliuotas, jo žemė išdalinta kumečiams ir Lietuvos kariuomenės savanoriams kūrėjams. Naujakuriai 1927 m. sugrąžino kaimui Tarvydų vardą,[4] o pavyzdiniu ūkiu paskelbtai E. K. Ostrovskos palivarko sodybai su 80 ha žemės buvo paliktas Dimitravo vardas.
1937 m. E. K. Ostrovska dvarą pardavė Lietuvos vyriausybei, kuri jame įrengė Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialą – Dimitravo priverčiamojo darbo įstaigą.
Priverčiamojo darbo įstaigos nelikus, po II pasaulinio karo Dimitrave įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio skyrius, kuris 1949 m. buvo reorganizuotas ir pavadintas Vienybės kolūkiu (vėliau prijungtas prie Kretingos, K. Požėlos kolūkio). Dvaro sodyboje veikė kolūkio ūkinis-administracinis centras, buvo apgyvendintos kolūkiečių šeimos.
Administraciniame dvaro pastate pokariu veikė Dimitravo pradinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, 1964–1991 m. – Kretingos kraštotyros muziejaus filialas.
Buvusią priverčiamojo darbo stovyklą mena akmenų mūro kalėjimo (dvaro svirno) liekanos, prie kurių stovi Antano Dimžlio skulptūra, vaizduojanti politinius kalinius.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1919–1950 m. | Kretingos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1960 m. | Ankštakių apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1960–1988 m. | Rūdaičių apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1988–1995 m. | Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Tūbausių seniūnaitija, Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||||
| 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 5 | 120 (dvare) |
3 | 8 | 0 | 7 | 24 | 21 | 10 | ||
| ||||||||||
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Dimitravo priverčiamojo darbo stovyklos pastato griuvėsiai -
Dimitravo dvaro tvartas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. – Kretinga, 2009. – P. 32
- ↑ Petras Ruškys. Kretinga ir jos vienuolynas. – Šv. Pranciškaus varpelis – 1923, Nr. 2, p. 27
- ↑ Vyriausybės žinios – 1927 m. gruodžio 31 d. – Nr. 265. – P. 7
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dimitravas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 264 psl.
- Algirdas Berželionis. Kretingos rajonas. – Vilnius, 1988. – P. 24
- Kazys Marcinauskas. Dviračiu po Žemaitiją. – Vilnius, 1990. – P. 187
- Varniai, Dimitravas, Pabradė: koncentracijos ir priverčiamojo darbo stovyklos Lietuvoje 1927–1940 m. (sud. Modestas Kuodys). – V.: Versus aureus, 2007. – 208 p. – ISBN 978-9955-34-010-2
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Šventoji – 11 km Lazdininkai – 4 km Tarvydai |
Kadagynai – 4 km Tarvydai |
DARBĖNAI – 6 km Daubėnai – 1 km Tarvydai |
| |||||||
| Tarvydai Žibininkai – 6 km |
|
Tarvydai Genčai – 4 km | |||||||||
| Tarvydai Senkai – 2 km Rūdaičiai – 4 km |
Tarvydai Kretingsodis – 7km KRETINGA – 9 km |
Tarvydai Pajuodupiai – 2 km Kurmaičiai – 5 km | |||||||||
