Dijarbakyras
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Dijarbakyras turk. Diyarbakır | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC 2) ------ vasaros: (UTC 3) | |
| Valstybė |  Turkija
|
| Provincija | Dijarbakyro provincija |
| Gyventojų | 930 266 |
| Plotas | 399 km² |
| Tankumas | 2 331 žm./km² |
| Altitudė | 675 m |
 Vikiteka |
Dijarbakyras |
| Kirčiavimas | Dijarbakỹras |
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 1488 |
Dijarbakyras – miestas Turkijos pietryčiuose, prie Tigro upės; provincijos centras. 855,4 tūkst. gyventojų (2007 m., didelė dalis kurdai). Yra oro uostas. Naftos perdirbimas, metalurgija, tekstilės, odos, maisto (mėsos) pramonė. Kilimų audimo, odos, vario, aukso dirbinių gamybos amatai. Kviečių, vilnamedžių, vynmedžių, citrusinių augalų auginimo, avių veisimo regiono prekybos centras. Dijarbakyro aplinkėse kasamos vario, chromo, geležies rūdos. Yra du universitetai (įkurti 1966 ir 1973 m.). Archeologijos muziejus. Išliko gynybinė siena (ilgis 5,5 km) su vartais ir bokštais, Ulu Cami mečetė (pastatyta VII a., perstatyta XII a.), XII a. medresės, rūmų liekanos (XIII a.), karavanų punktai ir mečetės (XVI a.).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Asirų raštuose Dijarbakyras minimas XIII a. pr. m. e. kaip aramėjų karalystės Bit-Zamanio sostinė. IX a. pr. m. e. miestas prisidėjo prie sukilimo prieš asirų karalių Šalmaneserą III. Vėliau jis tapo Asirijos imperijos dalimi.
189 m. pr. m. e.-384 m. teritorija į rytus ir pietus priklausė helenistinei Korduenos karalystei.
III a. pr. m. e. romėnai kolonizavo miestą ir vadino Amida (gr. Ἄμιδα). 297 m. romėnai apjuoė miestą gynybine siena. Vėliau Konstancijus II liepė pastatyti didesnes sienas. 359 m. persų šachas Šapuras II užėmė miestą, 639 m. – arabai. 1516–1918 m. priklausė Osmanų imperijai, buvo svarbus pasienio karinis punktas. Nuo 1918 m. Dijarbakyras – Turkijos miestas.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Diyarbakırspor (futbolas)
