Degutas
Degutas – kietojo kuro (akmens anglių, durpių, skalūnų, medienos) sausosios distiliacijos produktų kondensatas. Aliejinės konsistencijos, specifinio kvapo, rudos ar juodos spalvos medžiaga. Netirpus vandenyje. Jo sudėtis priklauso nuo kuro rūšies ir distiliacijos temperatūros. Praeityje degutas buvo plačiai vartojamas medinėms valtims, laivams, stogams sandarinti. Šiuo metu dažniausiai nereikalinga, todėl poreikis labai sumažėjęs. Mažais kiekiais degutas vis dar naudojamas kaip prieskonis specifiniuose saldainiuose, alkoholiniuose gėrimuose.
Degutas, gautas žemoje temperatūroje pusiau koksuojant rusvąsias anglis žemoje temperatūroje (apie 550 °C), yra alifatinės prigimties ir vadinamas pirminiu. Jame esama angliavandenilių (sočiųjų, nesočiųjų, naftenų) ir šiek tiek aromatinių junginių. Perdirbant pirminį degutą, gaunamas benzinas, soliarinė alyva, parafinas, fenoliai, piridino bazės, organinės rūgštys. Aromatinės prigimties degutas gaunamas iš akmens anglių, koksuojamų aukštoje temperatūroje (apie 1100 °C). Iš jo gaunami aromatiniai junginiai – toluenas, ksilenas, piridino bazės, anilinas, naftalinas, antracenas, naftenai, chinolinas, vartojami kaip žaliava gauti organiniams dažams, vaistams, sprogstamosioms medžiagoms.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Degutas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis