Darsūniškio mūšis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Darsūniškio mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Abiejų Tautų Respublika Saksonijos Elektoratas |
Švedija | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Mykolas Servacijus Višnioveckis | Alexander Hummerhielm Gustaf Henrik Siegroth | ||||||
Pajėgos | |||||||
6000 | 240 | ||||||
Nuostoliai | |||||||
145 žuvę |
Darsūniškio mūšis (šved. Slaget vid Dersunisjki) – mūšis, įvykęs 1702 m. kovo 24 d. Šiaurės karo metu tarp Švedijos ir jungtinės ATR ir Saksonijos Elektorato.
1701-1702 m. švedams užėmus Kuršą, šie toliau puolė į pietus, siekdami susilpninti ATR kariuomenę prieš kovas su Rusijos imperija. Kovo 22 d. švedai iš užimto Kauno pajudėjo link Darsūniškio palei Nemuną, 110 žmonių būriui vadovavo Alexander Hummerhielm. Šiam būriui priartėjus prie Darsūniškio, negausią švedų kavaleriją pasitiko apie 6 000 ATR ir Saksonijos karių, kurie netikėtai užpuolę švedus šiuos lengvai sutriuškino. Kitam iš Kauno pajudėjusiam 130 žmonių būriui vadovavo Gustaf Henrik Siegroth, kuris Darsūniškį pasiekė kiek vėliau ir buvo taip pat netikėtai užpultas, tačiau po 6 valandų kovos atsilaikė ir su nemažais nuostoliais grįžo į Kauną. Po šio mūšio Švedijos karalius Karolis XII galutinai apsisprendė sutriuškinti ATR ir nuversti nuo sosto Augustą II.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Grimberg & Uddgren, Carl & Hugo (1914). Svenska krigarbragder (in Swedish). Norstedt Förlag. Stockholm.
- The Military History of Charles XII, King of Sweden, Volume 1, Gustavus Adlerfeld, Carl Maximilian Emanuel Adlerfelt, Henry Fielding (1740). J. and P. Knapton. pp 121–124.
- Sjöström, Oskar (2008). Fraustadt 1706. Ett fält färgat rött (in Swedish). Lund: Historiska Media. p. 35. ISBN 978-91-85507-90-0.