Džioveklė
Orobanche |
---|
Didžioji džioveklė (Orobanche elatior) |
Mokslinė klasifikacija |
Džioveklė (Orobanche) – džioveklinių (Orobanchaceae) šeimos parazituojančių augalų gentis.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai yra bechlorifilės žolės. Stiebai stori, šakoti arba nešakoti, dažnai pamatinėje dalyje sustorėję. Lapai žvyniški, pražanginiai.
Žiedai dažniausiai su trumpais žiedkočiais, susitelkę stiebo viršūnėje kekių arba varpos pavidalo žiedynuose. Taurelė varpiška, su 4–5 danteliais. Vainikėlis vamzdiškas, varpiškas arba piltuviškas, dvilūpis; viršutinė lūpa ištisinė arba dviskiautė, apatinė – triskiautė. Kuokeliai 4, ne ilgesni už vainikėlio vamzdelį; dulkinės plikos arba plaukuotos, viršūnės nusmailėjusios. Mezginė kiaušiniška arba rutuliška. Liemenėlis išlinkęs žemyn; purka dviskiautė.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rūšys natūraliai auga šiaurės pusrutulyje. Gentyje yra apie 200 rūšių.
Lietuvoje auga šios rūšys:
- Aukštoji džioveklė (Orobanche alsatica)
- Paprastoji džioveklė (Orobanche caryophyllacea)
- Didžioji džioveklė (Orobanche elatior). Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
- Gojinė džioveklė (Orobanche lucorum)
- Šakotoji džioveklė (Orobanche ramosa)
- Blyškioji džioveklė (Orobanche reticulata). Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1971, V tomas, 492–493 p.