DŠK

DŠK

Tipas	sunkusis kulkosvaidis
Variantai	DŠKM
Konstruktorius	Vasilijus Degtiariovas ir Georgijus Špaginas
Šalis	Sovietų Sąjunga
Sukurtas	1938 m.
Gamintas	1940-
Kalibras, mm	12,7
Šovinys, mm	12,7×108 mm
Šaudymo sparta, n/min.	600
Svoris, kg	33,5 (kūnas), 157 (su ratiniu stovu)
Ilgis, mm	1625
Vamzdžio ilgis, mm	1070
Pradinis greitis, m/s	850
Taikymo tolis, m	3500
Dėtuvė	juostos po 50 šov.

DŠK (rus. ДШК, iš rus. Дегтярёв, Шпагин, крупнокалиберный 'Degtiariovas ir Špaginas, stambiakalibris') – tarybinis 12,7 mm stovinis sunkusis kulkosvaidis

DŠK kartais vadino rus. душка 'meilutis, brangutis; meilutė, brangutė'.

Istorija

Užduotis sukurti stambaus kalibro kulkosvaidį, skirtą pirmiausia kovai su lėktuvais, skraidančiais iki 1500 m aukščio, 1929 m. buvo duota tuo metu jau žinomam patyrusiam ginklininkui Degtiariovui. Mažiau kaip po metų Degtiariovas pateikė bandymams savo 12,7 mm kulkosvaidį, kurio mažaserijinė gamyba pradėta 1932 m. Jis vadintas DK (rus. ДК, iš rus. Дегтярев, Крупнокалиберный). DK savo konstrukcija buvo labai artimas rankiniam kulkosvaidžiui DP-27.
Šoviniai jam tiekiami iš nuimamų būgninių dėtuvių po 30 šovinių, prijungiamų iš viršaus. Ši sistema nepatogi, nes dėtuvės griozdiškos ir sunkios, maža praktinė šaudymo sparta. Dėl to 1935 m. DK kulkosvaidžius nustojo gaminti.

1938 m. konstruktorius Georgijus Špaginas sukonstravo juostinio šovinių tiekimo modulį kulkosvaidžiui DK. 1939 m. patobulintas kulkosvaidis buvo priimtas į DVRA ginkluotę ir pavadintas 12,7 мм крупнокалиберный пулемет Дегтярева – Шпагина обр. 1938 года ('12,7 mm stambiakalibris Degtiariovo ir Špagino kulkosvaidis, 1938 m. modelis'), sutrumpintai ДШК. Vyriausiosios artilerijos valdybos indeksas (rus. Индекс ГАУ) – 56-P-542 (56-П-542).

DŠK serijinė gamyba prasidėjo 1940–1941 m. Juos naudojo kaip zenitinius kulkosvaidžius, kaip pėstininkų paramos ginklus, jais apginkluodavo kovos mašinas, mažuosius laivus (pvz., torpedinius katerius. DŠK buvo pagrindinis lengvųjų tankų T-40 ginklas, jie buvo įtaisomi ant tankų IS-2 bokštelių ir ant savaeigių ISU-152.

1946 m. kulkosvaidis DŠK buvo modernizuotas (patobulintas juostos mechanizmas, vamzdžio tvirtinimas), jam suteiktas pavadinimas DŠKM (rus. ДШКМ, iš rus. Дегтярёв, Шпагин, крупнокалиберный модернизированный 'Degtiariovo ir Špagino, stambiakalibris, modernizuotas'). Jo indeksas 56-P-542M (rus. 56-П-542М).

Konstrukcija

DŠK yra automatinis ginklas, kurio automatika naudoja dujų nukreipimą. Šaudymo režimas – tik automatinis, vamzdis nekeičiamas, su aušinimo briaunomis. Vamzdžio gale – laibgalio stabdis.

Naudojami šoviniai iš neardžiosios metalinės juostos, kuri tiekiama iš kairės pusės. DŠK kulkosvaidžio juosta laikoma būgne. Juostos dėtuvės būgnas sukasi ir išleidžia juostą, tuo pačiu metu iš juostos ištraukiami šoviniai. Kai būgnas pasisuka taip, kad šovinys atsiduria apačioje, tada spyna šovinį įstumia į šovinio lizdą. Juostą traukia dešinėje pusėje esanti svirtis, kuri juda vertikaliai, kai jos apatinę dalį paveikia užtaisymo rankenėlė, kietai sujungta su spynos rėmu.

DŠK kulkosvaidyje būgninis mechanizmas pakeistas kompaktiškesniu šliaužikliniu, kurį irgi judina analogiška svirtis, sujungta su užtaisymo rankenėle. Šovinys iš juostas ištraukiamas žemyn ir įstumiamas į lizdą.

Uokso užpakalinėje dalyje yra spynos ir spynos rėmo spyruokliniai buferiai. Ginklas valdomas dviem rankenomis uokso gale, turi du suporintus nuleistukus. Taikiklis rėminis. Stovas taip pat turi tvirtinimo taškus zenitiniam taikikliui tvirtinti.

Kulkosvaidis buvo naudojamas su Kolesnikovo stovais, bokšteliuose, nuotolinio valdymo zenitiniuose įrenginiuose, laivų kulkosvaidžių įrenginiuose.

Kolesnikovo stovas

DŠK kulkosvaidį naudojo su Kolesnikovo sistemos universaliuoju stovu. Stovas turėjo nuimamus ratus ir plieninį skydelį. DŠK naudojant kaip zenitinį jo ratai ir skydas nuimami, o užpakalinė atrama išskleidžiama ir sudaro trikojį. Zenitinės paskirties DŠK turėdavo ir specialias petines atramas.

Pagrindinis šio stovo trūkumas buvo didelė masė, ribojusi kulkosvaidžio judrumą.

Naudotojai

Afganistanas^[1]
Albanija^[1]
Alžyras^[1]
Angola^[1]
Armėnija^[1]
Azerbaidžanas^[1]
Bangladešas^[1]
Baltarusija^[1]
Bulgarija^[1]
Kambodža^[1]
Žaliasis Kyšulys^[1]
Centrinės Afrikos Respublika^[1]
Čadas^[1]
Čilė^[2]
Kongo Respublika^[1]
Kuba^[1]
Kipras^[1]
Čekoslovakija: Gamino DŠKM.^[3] (former user)
Čekija^[1]
Kongo Demokratinė Respublika^[1]
Egiptas^[1]
Pusiaujo Gvinėja^[1]
Eritrėja^[1]
Etiopija^[1]
Suomija^[1]
Gruzija^[1]
Gana^[1]
Gvinėja^[1]
Bisau Gvinėja^[1]
Vengrija^[1]
Indonezija^[1]
Iranas: Gamino DŠKM.^[4]
Irakas^[1]
Izraelis^[1]
Kazachstanas^[1]
Kirgizija^[1]
Laosas^[1]
Libija^[1]
Lietuva^[1]
Šiaurės Makedonija^[1]
Madagaskaras^[1]
Malis^[1]
Malta^[1]
Mozambikas^[1]
Nikaragva^[1]
Nigerija^[1]
Šiaurės Korėja^[1]
Šiaurės Vietnamas^[3](former user)
Pakistanas: Gamino DŠKM.^[4]
Kinijos Liaudies Respublika: Gamino DŠKM.^[3]
Peru^[1]
Rusija^[1]
Serbija^[1]
Seišeliai^[1]
Siera Leonė^[1]
Slovakija^[1]
Somalis^[1]
Sovietų Sąjunga^[3]
Sirija^[1]
Tanzanija^[1]
Togas^[1]
Turkmėnija^[1]
Uganda^[1]
Ukraina^[1]
Vietnamas^[1]
Jemenas^[1]
Jugoslavija: Gamino DŠKM.^[4]
Zambija^[1]
Zimbabvė^[1]

Naudotojai ne valstybės

Irako sukilėliai^[5]

Laikinoji Airijos respublikonų armija^[6]
Vietkongas: Plačiai naudotas Vietnamo kare.^[3]
Prieškadafinės pajėgos: DŠK kulkosvaidžiai naudoti savadarbiuose ginkluotuose džipuose.^[7]

Nuorodos

↑ ^1,00 ^1,01 ^1,02 ^1,03 ^1,04 ^1,05 ^1,06 ^1,07 ^1,08 ^1,09 ^1,10 ^1,11 ^1,12 ^1,13 ^1,14 ^1,15 ^1,16 ^1,17 ^1,18 ^1,19 ^1,20 ^1,21 ^1,22 ^1,23 ^1,24 ^1,25 ^1,26 ^1,27 ^1,28 ^1,29 ^1,30 ^1,31 ^1,32 ^1,33 ^1,34 ^1,35 ^1,36 ^1,37 ^1,38 ^1,39 ^1,40 ^1,41 ^1,42 ^1,43 ^1,44 ^1,45 ^1,46 ^1,47 ^1,48 ^1,49 ^1,50 ^1,51 ^1,52 ^1,53 ^1,54 ^1,55 ^1,56 ^1,57 ^1,58 ^1,59 ^1,60 Jones, Richard D.; Ness, Leland S., eds. (2009 m. sausio 27 d). Jane's Infantry Weapons 2009/2010 (35th leid.). Coulsdon: Jane's Information Group. ISBN 978-0-7106-2869-5.
↑ Gander, Terry J.; Hogg, Ian V. Jane’s Infantry Weapons 1995/1996. Jane’s Information Group; 21 edition (May 1995). ISBN 978-0-7106-1241-0.
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 ^3,4 Miller, David (2001). The Illustrated Directory of 20th Century Guns. London: Salamander Books Ltd. ISBN 978-1-84065-245-1.
↑ ^4,0 ^4,1 ^4,2 http://en.calameo.com/read/000127853fed679f5ecec Archyvuota kopija 2012-07-09 iš archive.today
↑ Mills, Dan (2007). „16“. Sniper One. Penguin Group. p. 192. ISBN 978-0-7181-4994-9. „They were Dshkes, a Russian-made beast of a thing that fires half-inch calibre rounds and was designed to bring down helicopters.“
↑ uncovering the irish republican army pbs.org
↑ Al-Jazeera coverage of Libyan uprising Youtube.com

Vikiteka: DŠK – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[jones2009-1] 1,00 ^1,01 ^1,02 ^1,03 ^1,04 ^1,05 ^1,06 ^1,07 ^1,08 ^1,09 ^1,10 ^1,11 ^1,12 ^1,13 ^1,14 ^1,15 ^1,16 ^1,17 ^1,18 ^1,19 ^1,20 ^1,21 ^1,22 ^1,23 ^1,24 ^1,25 ^1,26 ^1,27 ^1,28 ^1,29 ^1,30 ^1,31 ^1,32 ^1,33 ^1,34 ^1,35 ^1,36 ^1,37 ^1,38 ^1,39 ^1,40 ^1,41 ^1,42 ^1,43 ^1,44 ^1,45 ^1,46 ^1,47 ^1,48 ^1,49 ^1,50 ^1,51 ^1,52 ^1,53 ^1,54 ^1,55 ^1,56 ^1,57 ^1,58 ^1,59 ^1,60 Jones, Richard D.; Ness, Leland S., eds. (2009 m. sausio 27 d). Jane's Infantry Weapons 2009/2010 (35th leid.). Coulsdon: Jane's Information Group. ISBN 978-0-7106-2869-5.

[gander1995-2] Gander, Terry J.; Hogg, Ian V. Jane’s Infantry Weapons 1995/1996. Jane’s Information Group; 21 edition (May 1995). ISBN 978-0-7106-1241-0.

[miller2001-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 ^3,4 Miller, David (2001). The Illustrated Directory of 20th Century Guns. London: Salamander Books Ltd. ISBN 978-1-84065-245-1.

[g3defencemag-4] 4,0 ^4,1 ^4,2 http://en.calameo.com/read/000127853fed679f5ecec Archyvuota kopija 2012-07-09 iš archive.today

[elite_snajper-5] Mills, Dan (2007). „16“. Sniper One. Penguin Group. p. 192. ISBN 978-0-7181-4994-9. „They were Dshkes, a Russian-made beast of a thing that fires half-inch calibre rounds and was designed to bring down helicopters.“

[6] uncovering the irish republican army pbs.org

[7] Al-Jazeera coverage of Libyan uprising Youtube.com

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]