Butkų Juzė
| Butkų Juzė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1893 m. liepos 21 d. Pažvelsis, Kulių valsčius |
| Mirė | 1947 m. balandžio 22 d. (53 metai) Klaipėda |
| Veikla | pedagogas, poetas, dramaturgas, žurnalistas |
| Alma mater | 1924 m. Jėnos universitetas |
Butkų Juzė (tikroji pavardė Juozas Butkus; 1893 m. liepos 21 d., senuoju stiliumi liepos 9 d. Pažvelsyje, Kulių valsčius, Telšių apskritis – 1947 m. balandžio 22 d. Klaipėdoje) – Lietuvos pedagogas, poetas, dramaturgas, žurnalistas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė neturtingo valstiečio, turėjusio vos vieną hektarą žemės, šeimoje. Liepojoje mokėsi batsiuvio amato. Grįžęs į tėviškę per metus baigė Gargždų pradžios mokyklą. Tėvų liepiamas, vėl išvyko į Liepoją, ėmėsi kurpiaus amato, savarankiškai mokėsi, įsijungė į artistų būrelio veiklą, parašė savo pirmuosius eilėraščius. Vasaros atostogų metu Pažvelsyje rengdavo vaidinimus, organizuodavo kaimo jaunimo laikraščių „Kibirkštėlė“, „Žadintojas“, „Upelis“ leidimą, kuriuos pats ir redaguodavo.
1911 m. grįžęs į tėviškę, įstojo į Telšių gimnazijos 5-ąją klasę. Mokydamasis įsitraukė į visuomeninę veiklą: buvo aušrininkų būrelio narys, mokykloje ruošė lietuviškus vaidinimus, leido hektografuotus moksleivių laikraštėlius. Už tai pateko į caro valdžios nemalonę, bet netikėtai sunki liga jį ilgam paguldė į lovą ir suėmimo išvengė. Buvo paralyžuotos kojos ir kalbos organai. Po poros metų gydymo kojos sustiprėjo, bet kalba visam laikui liko neaiški. Ir tik per Pirmąjį pasaulinį karą Voroneže pabaigė aštuonias gimnazijos klases. Voroneže vėl įsijungė į moksleivių aušrininkų veiklą, simpatizavo socialistams revoliucionieriams.
1917 m. įstojo į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, tačiau Maskvoje ilgai neužsibuvo. Pusmetį praleido Petrograde. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Čia vėl įsitraukė į visuomeninį darbą. Už tai 1918 m. rudenį vokiečių valdžia jį areštavo ir uždarė į Kauno kalėjimą. 1919 m. įstojo į Berlyno universitetą, 1922 m. persikėlė į Jėnos universitetą, kurį baigė 1924 m., parašęs diplominį darbą apie senovės tikybos liekanas lietuvių dainose. Tuo pat metu daug keliavo po Austriją, Italiją, Skandinaviją. Išvykęs į JAV gyveno Niujorke ir Čikagoje, dirbo alaus darykloje. 1926 m. sugrįžęs į Lietuvą mokytojavo Tauragės komercinėje mokykloje, organizavo Dionizo Poškos liaudies universitetą, bet po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo dėl prokomunistinių pažiūrų buvo suimtas ir išvežtas į Varnių koncentracijos stovyklą, kur kalėjo beveik dvejus metus.
Nebegalėdamas gauti darbo mokykloje, apsigyveno Aukštkalviuose prie Kartenos ir ten pradėjo ūkininkauti.[1] Tačiau nelabai sekėsi, todėl įsidarbino Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje korektoriumi, redagavo „Darbininkų balsą“. 1933 m. Kretingoje įsteigė pirmąją spaustuvę „Inkaras“, kurioje buvo leidžiamas savaitraštis „Savaitė“, etiketės, blankai. 1937–1939 m. dirbo Palangos ir Vilniaus bibliotekose. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, paskirtas Prienų gimnazijos mokytoju. 1943 m. apsigyveno Telšiuose ir įsidarbino Telšių dramos teatre. 1945 m. gegužės 1 d. paskirtas Telšių „Alkos“ muziejaus direktoriumi. Taip pat važinėjo į Klaipėdą, kur Pedagoginiame institute dėstė lietuvių kalbą. Klaipėdoje staiga ir mirė. Palaidotas Telšių kapinėse.[2][3]
Butkų Juzės sodybvietę Pažvelsyje žymi kaštonas ir koplytstulpis (tautodailininkas A. Zuzevičius).
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1910 m. bendradarbiavo lietuviškuose leidiniuose „Aušrinė“, „Žemaitis“, „Lietuvos žinios“, karo metu Rusijoje ėjusioje „Naujojoje Lietuvoje“, „Dienovidyje“, taip pat „Naujienose“ (JAV), Klaipėdos krašto leidiniuose. 1932 m. priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą.
Parašė scenos vaizdelių, pjesę „Palaidūnas“ (1925 m.) Pasirašinėjo slapyvardžiais Bočių atmintojas, Kurtuvėnų savanoris, Ginklo draugas, Šyvinis, Gumbutis, Juodlis Širvys ir kt.[4] Išvertė J. V. Gėtės „Egmontą“, „Ifigeniją“, „Torkvato Taso“, Levo Tolstojaus „Tėvą Sergijų“ ir kt. Dalis kūrybos tebėra nepaskelbta (drama „Vargūna“, romanas „Trys juodi mėnuliai“ ir kt.).[5]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Žemės liepsna: poezijos rinkinys (dail. Vladimiras Dubeneckis). – Berlynas: Gega, 1920. – 128 p.
- Verkiančios rožės: poezijos rinkinys. – Leipcigas, 1921. – 47 p.
- Paparčio žiedas: poezijos rinkinys. – Tilžė, 1923. – 40 p.
- Palaidūnas: dviveiksmis kaimo gyvenimo vaizdelis. – Šiauliai: „Kultūros“ bendrovė, 1925. – 27 p.
- Darbas ir prakaitas: eilėraščiai. – Ryga, 1928. – 62 p. (uždraustas platinti)
- Raudonkrūtinis: pjesė, 1929 m.
- Eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1953. – 64 p.
- Butkų Juzės raštai / redagavo G. Paulauskaitė. – Chicago: P. Šulas, 1954. – 154 p.: iliustr.
- Eilėraščiai / Jovaras. Eilėraščiai / Butkų Juzė (Mokinio biblioteka). – Kaunas: Valstybinė pedagoginės lit. leidykla, 1956. – 23 p.
- Rinktinė / Butkų Juzė (sud. Julius Būtėnas). – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962. – 207 p.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Butkų Juzės pėdsakais Kretingoje, 2011-04-22
- ↑ Laima Martinavičienė. Butkų Juzę prisiminus. Žemaičių muziejus „Alka“ Archyvuota kopija 2013-02-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytautas Kubilius. Butkų Juzė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 315
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 80 psl.
- ↑ Ričardas Pakalniškis. Butkų Juzė. Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. – p. 87. – ISBN 9986-513-95-2