Briansko sritis
Išvaizda
Briansko sritis Брянская область | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC 3) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
Valstybė | Rusija | ||||||
Federalinė apygarda | Centrinė federalinė apygarda | ||||||
Ekonominis regionas | Centro ekonominis regionas | ||||||
Administracinis centras | Brianskas | ||||||
Oficialios kalbos | rusų | ||||||
Vadovas | Aleksandras Bogomazas | ||||||
Gyventojų | 1 192 491 (42) | ||||||
Plotas | 34 857 km² (62) | ||||||
- vandens % | 0,1 % | ||||||
Tankumas | 34 žm./km² | ||||||
ISO 3166-2 | RU-BRY | ||||||
Vikiteka | Briansko sritisVikiteka |
Briansko sritis – sritis Rusijos europinėje dalyje, pasienyje su Ukraina ir Baltarusija. Centras – Brianskas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sritis įkurta 1944 m. liepos 5 d.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sritis yra Rytų Europos lygumos centrinėje dalyje. Pakraščiuose iškilusios Vidurio Rusijos ir Smolensko aukštumos, smarkiai paveiktos erozijos. Vakaruose paviršius leidžiasi į Padnieprės žemumą. Aukščiausia srities vieta – 288 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -7 °C, liepos mėnesio 18 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 600 mm kritulių. Srities upės priklauso Dniepro baseinui: Desna, Iputė, Novlia. Paviršių dengia mišrieji miškai.[1]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:
- rusai – 96,4 %
- ukrainiečiai – 1,4 %
- baltarusiai – 0,5 %
- armėnai – 0,25 %
- čigonai – 0,25 %
- ir kt.
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausi miestai 2020 m. (> 20 tūkst. gyventojų):
- Brianskas – 402,67
- Klincai – 62,99
- Novozybkovas – 39,51
- Diatkovas – 26,16
- Uneča – 22,82
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 75