Bradostas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kurdistano istorinis regionas: Bradost برادوست
Šalis	Iranas (V. Azerbaidžanas)
Tautos	kurdai, azeriai
Valstybės	Urmijos emyratas Bradostas (XV-XVII a.)
Miestai	Urmija, Chojus, Maku
Ankstesnis pav.	Persarmėnija

Bradostas (kurd. برادوست = Bradost) – istorinis Kurdistano regionas, esantis į lygumose vakarus nuo Urmijos ežero. Jis iš dalies atitinka dabartinio Irano Vakarų Azerbaidžano provincijos šiaurinę dalį. Taip pat to paties pavadinimo pusiau priklausoma kurdų valstybė, egzistavusi regione XV–XIX a.

Geografija

Regionas yra derlingoje lygumoje, iš pietų apribotoje Zagroso kalnyno (Mukrijano regionas), iš rytų – Urmijos ežero, iš vakarų – Armėnijos kalnyno (kurdų Hakiario regionas). Priklauso šiaurės Kurdistanui, čia kalbama kurdų kurmandžių dialektu. Regiono upės yra trumpos ir visos teka iš vakarų į rytus į Urmijos ežerą. Svarbiausios jų – Nazli, Šachras, Baranduzas. Smulkesnieji Baradosto subregionai – Somai, Baradost, Tergavar, Margavar, Dizadžas ir kt.

Tai – vienas atokiausių šiaurės rytinių Kurdistano regionų, kuriame greta kurdų gausu ir azerių, apgyvendinusių derlingiausias žemumas. Iki XX a. svarbios mažumos buvo krikščionys armėnai ir asirai.

Istorija

I tūkst. pr. m. e. asirų šaltiniuose buvo žinomas kaip Gilzanas, vėliau priklausė Senovės Armėnijai – buvo vienas iš 15 tradicinių Armėnijos regionų – Persarmėnija. Nuo tų laikų čia gyvena krikščionys asirai ir armėnai, regione gausus krikščioniškas paveldas.

Po arabų užkariavimo VIII a. regionas prijungtas prie Kalifato. Kalifatui nusilpus, čia susiformavo viena ankstyviausių viduramžių kurdų valstybių – Urmijos emyratas. Vėliau jį prisijungė Zengidai. Vėliau regione viepatavo Seldžiukai, Ilchanidai, Timūridai.

XV a. susidarė prielaidos susikurti vietinei kurdų valstybei – Bradosto emyratui su sostine Urmijoje. Augant Safavidų grėsmei, Bradosto kunigaikštis Amir Khan Lepzerin susivienijo su gretimu Mukrijanu ir pradjo karą su persais. Didžiausias mūšis įvyko 1609-10 m. prie Dimdimo pilies. Jam pasibaigus kurdų pralaimėjimu, emyratas prijungtas prie Persijos, daug Bradosto kurdų išnaikinta ir ištremta į Chorasaną. Vietoj jų daug tiurkų (azerių) kolonizavo kraštą.

XVII a. į regioną atsikėlė naujas klanas – šekakai (sheqaqi), kurie kildino save iš vakarų, t. y. iš Dijarbakyro. Jie ir kitos kurdų gentys kaip plėšikai siaubė kitus Irano regionus, ypač Pietų Azerbaidžaną. Šis Irano pasienio su Osmanų imperija kraštas buvo de facto nekontroliuojamas centrinės vyriausybės, tačiau valdomas šekakų vadų.

Iš jų kilo Simko Šekakas (1887–1930), kuris paėmė kontrolę, kai jo tėvas Cewer Agha buvo nužudytas. 1918-22 m. jo iniciatyva buvo sukurta kurdų valstybė, kuri siekė įtraukti į išsivadavimo kovą visus kurdus. Simko Šekak pavyko surinkti kurdų armiją ir jos padedamas kontroliavo ne tik istorinį Bradostą, bet ir Mukrijaną pietuose. Šis kurdų sukilimas baigėsi Irano pergale, o Simko buvo nužudytas.

1946 m. regioną trumpai užvaldė Mahabado respublika, kilusi iš Mukrijano regiono.