Botanikos įlanka

33°59′59″ p. pl. 151°13′59″ r. ilg. / 33.99972°š. pl. 151.23306°r. ilg. / 33.99972; 151.23306

Botanikos įlanka (angl. Botany Bay) – Tasmano jūros dalis, ties Sidnėjumi įsiterpusi į Australijos rytinį krantą, apie 13 km į pietus nuo Sidnėjaus centro. Įlanka 10 km ilgio, 39,6 km² ploto. Vidutinis gylis 11,4 m. Žiotys 1,6 km pločio, šiaurinis ir pietinis kyšuliai pavadinti Džeimso Kuko pirmąją ekspediciją lydėjusių gamtininkų Džozefo Bankso ir Danieliaus Solanderio garbei Bankso ir Solanderio kyšuliais. Įteka Jurgio ir Kuko upės.

Nepaisant nedidelio gylio, įlankoje įrengtas pagrindinis Sidnėjaus krovinių uostas. Į įlanką nusidriekia du Sidnėjaus oro uosto kilimo-tūpimo takai. Įlankos pietinėje pakrantėje yra naftos perdirbimo įmonė, vandens gėlinimo įmonė, nuotekų valymo įrenginiai, smėlio karjeras. Vakarinė pakrantė urbanizuota, yra paplūdimių. Įlankos žiotyse šiaurinėje ir pietinėje pusėje įkurtas Botanikos įlankos nacionalinis parkas.

1770 m. balandžio 29 d. įlankos krantuose išsilaipino pirmieji europiečiai Australijos žemyno rytinėje pakrantėje – Anglijos Karališkojo laivyno leitenantas Džeimsas Kukas ir jo vadovaujama ekspedicija. Iš pradžių Kukas pavadino įlanką Dygliauodegių rajų Uostu (Stingrays Harbour), bet, ekspedicijos botanikams įlankos pakrantėse radus gausybę naujų augalų rūšių, persigalvojo ir pakeitė pavadinimą į Botanikos įlanką.^[1]

Po Dž. Kuko vizito britai planavo įlankos krantuose įsteigti nuteistųjų koloniją.^[2] 1788 m. sausio 18 d. į įlanką atvyko pirmoji laivų flotilė su nuteistaisiais, tačiau dėl nederlingo dirvožemio ir gėlo vandens trūkumo kolonija po keleto dienų perkelta į Sidnėjaus įlanką. Sausio 24 d. įlankoje apsilankė prancūzų keliautojas Žanas Fransua La Peruzas. Jo garbei pavadintas Sidnėjaus La Peruzo priemiestis įlankos šiauriniame krante.

Nepaisant to, kad kolonija iškart buvo perkelta į Sidnėjaus įlanką, dar daugelį metų Britų salose šnekamojoje kalboje, dainose kolonija buvo vadinama Botanikos įlankos vardu.