Bijotai
Kitos reikšmės – Bijotai (reikšmės).
| Bijotai | ||
|---|---|---|
| ||
  Bijotai |
||
| 55°28′01″š. pl. 22°34′41″r. ilg. / 55.467°š. pl. 22.578°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šilalės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Bijotų seniūnija | |
| Gyventojų | 204 | |
 Vikiteka |
Bijotai | |
Bijotai – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 7 km į šiaurę nuo Skaudvilės, prie automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Seniūnijos centras. Per kaimą teka Ančios intakas Pela. Veikia biblioteka, paštas (LT-75011), medicinos punktas, buvusi Bijotų Dionizo Poškos pagrindinė mokykla, lurdas,[2] D. Poškos baublių muziejus, įkurtas 1945 m. (Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus padalinys), gamtos paminklas Bijotų ąžuolas, N. Paškevičiaus dvaro parkas, 1 km į rytus yra Bardžių vandens malūnas. Bijotų seniūnaitijos centras yra Cipkiškiuose.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1558 m. Bardžių-Mikniškių dvarelį pasidalino Beata Paškevičienė ir jos sesuo. Paškevičienei atitekusią dalį imta vadinti jos vardu (tarmiškai Bijata) – Bijotais (asmenvardinis vietovardis).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bijotų dvaras, vadintas Bardžiais (Bardžių dvaras), minimas nuo XVI a. Jis priklausė Poškų-Paškevičių giminei. 1558 m. Bardžių-Mikniškių dvarelį pasidalino Beata Paškevičienė ir jos sesuo. 1790–1791 m. šio dvaro centrą ir aplinkines žemes iš kelių savininkų supirko rašytojas Dionizas Poška, dvare gyvenęs 1790–1830 m. Dalį įsigytų valdų jis neilgai trukus perleido savo tėvui. Kadangi santaikos tarp tėvo ir sūnaus nebuvo, netrukus atsirado du dvarai ir du pavadinimai: D. Poška valdė Bardžius, o jo tėvas, vėliau jo netikras sūnus Norbertas Paškevičius – Bijotus. 1812 m. tūkstantmečio ąžuolo kamiene D. Poška įrengė pirmąjį Lietuvos istorijos muziejų. 1847 m. abu dvarus nupirko Volmeriai. Jų šeimininkavimo laikotarpiu dauguma D. Poškos dvaro pastatų nugriauti. XIX a. minimas Bardžių dvaras Raseinių apskrities Skaudvilės valsčiuje.[3]
XX a. vykdant žemės reformą, Bijotų dvaro žemės išdalytos, jose įsikūrė keli kaimai. 1919 m. įkurta pradžios mokykla, 1949–1999 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, dabar pagrindinė. Bardžių dvarvietėje 1935 m. pastatytas naujas pradinės mokyklos pastatas, mokyklai suteiktas D. Poškos vardas, sovietmečiu laikinai panaikintas. TSRS okupacijos metais buvo D. Poškos kolūkio centrinė gyvenvietė,[4] restauruotas senasis D. Poškos malūnas.
2010 m. birželio 3 d. patvirtintas Bijotų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1915 m. | Skaudvilės valsčius | Raseinių apskritis |
| 1919–1950 m. | Tauragės apskritis | |
| 1950–1962 m. | Poškos apylinkės centras | Skaudvilės rajonas |
| 1962–1986 m. | Šilalės rajonas | |
| 1986–1995 m. | Upynos apylinkė | |
| 1995– | Bijotų seniūnijos centras | Šilalės rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1984 m.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 28 | 62 (dvare) |
39 | 90 | 108 | 148 | ||
| 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
| 205 | 258 | 217 | 204 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bijotuose 1962 m. vasario 8 d. gimė chemikas, fizinių mokslų daktaras Vytautas Getautis.
- Bijotų dvaro Padvarių kaimelyje 1938 m. sausio 16 d. gimė folkloristas, vertėjas ir finougristas, Nacionalinės Jono Basanavičiaus ir literatūrinės D. Poškos premijų laureatas, akademinės Suomių literatūros draugijos narys-korespondentas profesorius, habilituotas daktaras Stasys Skrodenis
D. Poškos baublys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkėse augo daug ąžuolų. Vieną jų, jau džiūstantį, 1812 m. rašytojas Dionizas Poška valstiečiams liepė nukirsti – tai buvo bene 1000 metų ąžuolas (12,5 m apimties).[15] Vyrai darbavosi visą dieną. Po to medis supjaustytas į tris dalis. Storiausios nuopjovos vidų, kad būtų lengviau tempti, išskaptavo ir nuritino D. Poškos dvarelio link. Atsiritinęs į savo kiemą, rašytojas įsirengė altaną. Uždėjęs šiaudinį stogą, iškirtęs langus, įstatęs duris jis ąžuolo kamiene įsirengė kambarėlį, kurį pavadino Baubliu. Rašytojas įkūrė pirmąjį lietuvių kraštotyros muziejų. Apie jį rašė Adomas Mickevičius poemoje „Ponas Tadas“. Vėliau šalia jo pastatytas dar vienas baublys. 1828 m. Baublius aplankė VU profesorius J. Loboika.
1930 m. šalia pradėta statyti mokykla, Baubliams buvo pastatytos laikinos pašiūrės, supilti atminimo kalneliai (pažymint D. Poškos ir Vytauto Didžiojo mirties metines). Sovietmečiu tapo memorialiniu ansambliu. 1971 m. ant Baubliai konservuoti, 1971 m. uždėti stikliniai ir metaliniai gaubtai (architektai N. Lagunavičienė ir V. Gabriūnas). Baubliai įsikūrę ant kalvos, kur senovėje buvo Bardžių dvaras.
Šalia didžiųjų Baublių gyventojai vėliau yra padarę ir du mažus.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/zemaiciu-kriksto-jubiliejui-pastate-lurda/160102 Archyvuota kopija 2016-06-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Bardzie (3) Bijaty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 85 psl. (lenk.)
- ↑ Bijotai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 717 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Bijotai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 227 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Bijotai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 248
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ „O Bijotuose labai gražiai tebegyvena Dionizas Poška“. manokrastas.lt. 2015-09-06. Suarchyvuotas originalas 2016-04-11. Nuoroda tikrinta 2016-04-11.
{{cite web}}:|archive-date=/|archive-url=laiko žyma nesutampa; 2016-04-10 siūlomas (pagalba)
- Bijotai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 172 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Žemaitijos miesteliai: Bijotai Archyvuota kopija 2016-04-25 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Košiai |
| |||||||||
| Girdiškė – 4 km Upyna – 9 km ŠILALĖ – 30 km |
|
Kryžkalnis – 7 km | |||||||||
| Poškakaimis SKAUDVILĖ – 8 km |
|||||||||||
