Beringo sala
55°00′ š. pl. 166°15′ r. ilg. / 55.000°š. pl. 166.250°r. ilg.
Beringo sala (rus. Остров Беринга) – didžiausia Komandoro salų grandinės, esančios į rytus nuo Kamčiatkos pusiasalio, tarp Ramiojo vandenyno ir Beringo jūros, sala. Nuo Kamčiatkos pusiasalio atskirta Kamčiatkos sąsiauriu, nuo Medno salos (rytuose) – Admirolo Kuznecovo sąsiauriu. Priklauso Rusijai, Kamčiatkos kraštui (Aleutų rajonas).
Plotas 1667 km². Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 90 km, plotis iki 24 km. Paviršius kalnuotas, iškyla iki 755 m. Būdinga tundros augmenija, gausų jūrinių paukščių kolonijų. Didžioji dalis salos patenka į Komandoro biosferos draustinį. Šiaurėje yra didelis Saranojės ežeras (32 km²).
2005 m. Beringo saloje gyveno 752 žmonės (tarp jų ~300 aleutų). Visi jie susitelkę Nikolskojės gyvenvietėje. Verčiamasi daugiausia žvejyba.
Beringo saloje yra 1741 m. čia mirusio keliautojo Vitaus Beringo kapavietė[1].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 60–61