Pereiti prie turinio

Benz Bz.IV

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Benz BZ.IV
TipasVidaus degimo keturtaktis aviacinis atmosferinis
ŠalisVokietijos imperija
KonstruktoriusArthur Berger
GamintojasBenz & Cie., Rheinische Automobil- und Motorenfabrik AG
Pradėtas naudoti1916 m
Galia169 kW
Svoris370 kg

Benz Bz. IV buvo Vokietijos imperijos įmonėje „Benz & Cie., Rheinische Automobil- und Motorenfabrik AG“ 1915 m. pabaigoje sukurtas ir 1916 m. pradėtas gaminti vandeniu aušinamas vienaeilis, šešių cilindrų, aviacinis vidaus degimo variklis. Iš viso buvo pagaminta apie 6400 šio tipo variklių.

Konstrukcija ir gamyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bz. IV – keturtaktis vienaeilis šešių cilindrų vidaus degimo variklis varikis, turėjęs du paskirstymo velenus, po du įsiurbimo ir du išmetimo vožtuvus cilindrui. Jo konstruktorius Artūras Bergeris (vok. Artur Berger) Bz. IV kūrė kaip ankstesnio modelio Bz. III modifikaciją, su 30% didesniu darbiniu tūriu, dvejais Benz dvejų purkštukų karbiuratoriais, kiekvienas kurių tiekė kurą trims cilindrams. Cilindrų vožtuvai buvo valdomi dvigubu kumšteliniu velenėliu, valdančiu po du įsiurbimo ir išmetimo vožtuvus cilindrui.

Cilindrai buvo gaminami iš ketaus, apsupti lakštiniu gaubtu. Karteris buvo gaminamas iš aliuminio, stūmokliai iš pradžių buvo plieniniai, vėlesnėse versijose – iš aliuminio.

Nuo 1917 m. buvo gaminama modifikacija su aukštu suspaudimo laipsniu (Bz. IVü). Šios serijos variklius galima atpažinti iš ant kiekvieno cilindro nudažytų raudonų juostų.

1918 m. vasario mėn. aliumininiai Bz. IV stūmokliai tapo pirmaisiais stūmokliais, kuriuos, kaip tokio tipo trofėjinės technikos pavyzdžius, ištyrė Didžiosios Britanijos šaudmenų ministerija.

Abejų modifikacijų Bz. IV buvo montuojami į C tipo orlaivius (ginkluotus žvalgybinius biplanus), taip pat į pirmąjį serijiniu būdu gamintą visiškai metalinį šturmo / pėstininkų paramos lėktuvą Albatros J.I. Po karo jie buvo montuojami į Sablatnig gamintus keleivinius lėktuvus.

Benz BZ.IV variklis. National Air and Space Museum’s Steven F. Udvar-Hazy Center in Chantilly, Virginia, USA

Bz. IV buvo daugiausiai montuojamį į Vokietijoje gamintus AEG, Albatros, DFW, Friedrichshafen, Halberstadt, LVG, Pfalz, Sablatnig orlaivius.

1923 m. kurdamas Dobi-II, Karo aviacijos turėtą atsarginį Bz. IV panaudojo ir Jurgis Dobkevičius. Šio variklio vamzdeliniai radiatoriai, paprastai montuoti biplano viršutinio sparno centroplano vietoje, monoplane Dobi-II negalėjo būti pritaikomi, todėl J. Dobkevičius suprojektavo reikalingų dydžių korinio ir briauninių radiatorių sistemą, kuri buvo pagaminta Centrinėse kariuomenės dirbtuvėse.[1]

Bz. VI buvo naudojami, pagal šalį gamintoją:

Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
Austrijos-Vengrijos vėliava Austrija-Vengrija
Lietuvos vėliava Lietuva
Nyderlandų vėliava Nyderlandai
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
  • Chitty 2 (lenktyninis automobilis)


Techniniai duomenys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bz. IV (FK)[2] Bz. IVa[3][4] Bz. IVs Bz. IVsü
Gambyos metai 1915 1916 1916 1918 m. pradžia
Tipas 6 cilindrų vandeniu aušinamas vienaeilis stūmuoklinis aviacinis variklis
Kuro tipas Benzinas, specifinis tankis 0,72
Kuro sistema slėginė, 0,2 MPa: 50% vakuunimė, 50% Sternol
Stūmuoklio diametras 145 mm
Stūmuoklio eiga 190 mm
Darbinis tūris 18,825 l
Variklio aukštis 1150 mm
Variklio plotis 530 mm
Variklio ilgis 1990 mm
Specifinė galia 9,1 kW/l
Kuro suvartojimas 85,2 l/val.
Specifinis kuro suvartojimas 0,495 l/kW/val.
Tepalo suvartojimas 2,6 l/val.
Trumpalaikė galia 169 kW (220 AG) est 1400 aps/min jūros lygyje 177 kW (240 AG) esant 1400 aps/min 1300 m aukštyje
Nominali galia 147 kW (200 AG) esant 1400 ap 169 kW (220 AG)
Sausas svoris 370 kg 379 kg
Masės ir galios santykis 0,3796 kW/kg
Suspaudimo laipsnis 4,8:1 5,0:1 5,8:1
Ypatybės Bazinis modelis Aukštuminis variklis Plieniniai cilindrai
  1. (EN) Benz. IV, http://histaviation.com/benz_4.html Archyvuota kopija 2021-05-17 iš Wayback Machine projekto.
  2. (DE) Die deutschen Militärflugzeuge 1910–1918 – Herford: E. S. Mittler & Sohn, 1994. – s. 169. – ISBN 978-3-920602-18-9.
  3. (LT) Ramoška, Gytis, Dobi-II, Plieno sparnai Nr. 10, 2013
  4. (DE) Flugmotoren und Strahltriebwerke – München: Bernard & Graefe, 1981. – s. 28. – ISBN 3-7637-5272-2.
  5. (EN) Grey, C.G. (1969). Jane’s All the World’s Aircraft 1919 (Facsimile ed.). David & Charles (Publishing) Limited. pp. 1b to 145b. ISBN 978-0-7153-4647-1.
  6. (DE) Kroschel, Gunter, Stützer, Helmust. (1977) Die deutschen Militarflugzeuge 1910–1918 Wilhelmshaven: Lohse-Eissing Mittler.
  1. Ramoška, Gytis, Dobi-II, Plieno sparnai Nr. 10, 2013
  2. Flugmotoren und Strahltriebwerke – München: Bernard & Graefe, 1981. – s. 28. – ISBN 3-7637-5272-2.
  3. Die deutschen Militärflugzeuge 1910–1918 – Herford: E. S. Mittler & Sohn, 1994. – s. 169. – ISBN 978-3-920602-18-9.
  4. Kroschel, Gunter, Stützer, Helmust. (1977) Die deutschen Militarflugzeuge 1910–1918 Wilhelmshaven: Lohse-Eissing Mittler. S. 169.