Pereiti prie turinio

Bengalijos navabai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Bengalijos istorija
Magadha
Gauda, Vanga, Suhma, Pundra, Samatata, Harikela, Tamralipta
Šašankų dinastija > Matsyanyai
Pala imperija
Sena dinastija > Deva dinastija
Delio sultonatas
Bengalijos sultonatas:
Iljų dinastija > Ganeša dinastija > Habši dinastija > Husain Šahi dinastija
Suri dinastija
Muhamad Šahi > Karani dinastija
Bengalijos navabai
Britų Indija
Vakarų Bengalija, Bangladešas

Bengalijos navabaiMogolų imperijos, vėliau Britų Indijos vietininkai, kontroliavę Bengalijos regioną XVII-XIX a. Jų kontroliuojama teritorija buvo administracinis vienetas Bengalijos subahas. Navabų rezidavimo vietos buvo Radžmahalis, Daka ir Muršidabadas.

Bengalija Indijos subkontinente 1831 m.

1576 m. Bengalijos sultonatas buvo prijungtas prie Mogolų imperijos, ir paverstas viena iš 12 jos provincijų - subahu. 1595 m. jo sostine tapo Radžmahalis, pastatytas visiškai naujoje vietoje į šiaurę nuo istorinės Bengalijos sostinės Gauro. Per visą XVII a. Bengalijos navabai buvo skiriami centrinės Mogolų vyriausybės.

1608 m. navabas Islam Chanas perkėlė sostinę į Džahangirnagarą (dabartinę Daką), taip siekdamas sutramdyti pietryčių Bengalijoje už nepriklausomybę kovojusius vietos kunigaikštukus (bara bhujanus) ir labiau kontroliuoti prekybą su Portugalija ir Arakanu. Taip Daka išliko sostine iki pat 1704 m., išskyrus Šah Šudža viešpatavimo laikotarpį (1639-1660), kuomet laikinai sostinė vėl perkelta į Radžmahalį ir labai išpuošta. Nuo XVIII a. navabai rezidavo Muršidabade.

Mogolų imperijos laikais krašte klestėjo amatai ir prekyba, o Bengalija tapo imperijos turtingiausia teritorija. 1717 m. Bengalijos navabai praktiškai įgijo nepriklauomybę, nors nominaliai pripažino mogolų suverenitetą. Taip įsitvirtino pirmoji navabų dinastija Nasiri, kurią įkūrė indų kilmės musulmonas Murshid Quli Jafar Khan.

1740 m. nužudžius Muršido anūką, įsitvirtino Afšarų dinastija. Per XVIII a. Britų imperija ir kitos Europos kolonijinės imperijos siekė įsigalėti regione, kurdamos savo kolonijas. 1757 m. įvykus Plasėjaus mūšiui tarp Bengalijos navabo Siradž ud-Daul ir britų, pirmasis buvo užmuštas, atėjo į valdžią britams palanki Nadžafi dinastija, o Bengalijos politiką ėmė visiškai kontroliuoti Britų imperija.

1771 m. navabai nebeteko visos realios valdžios, ir čia ėmė reziduoti britų vietininkai, padarę svarbiausiu Bengalijos miestu Kalkutą. 1793 m. iš jų atimtas postas, ir navabo titulas tapo tik nominalus. 1880 m. Mansur Ali Khan buvo priverstas atsisakyti ir šio nominalaus titulo, tačiau jo įpėdiniai išlaikė titulą Muršidabado navabai iki pat 1969 m., kol dinastija pasibaigė galutinai.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]