Pereiti prie turinio

Bagerija

Koordinatės: 38°05′0″ š. pl. 13°30′0″ r. ilg. / 38.08333°š. pl. 13.50000°r. ilg. / 38.08333; 13.50000 (Bagerija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bagerija
it. Città di Bagheria
Žvejybinės valtys Asproje
Bagerija
Bagerija
38°05′0″ š. pl. 13°30′0″ r. ilg. / 38.08333°š. pl. 13.50000°r. ilg. / 38.08333; 13.50000 (Bagerija)
Laiko juosta: (UTC 1)
------ vasaros: (UTC 2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Sicilija Sicilija
Provincija Palermo provincija
Meras Vincenzo Giuseppe Lo Meo
Gyventojų (2010) 56 336
Plotas 29,68 km²
Tankumas (2010) 1 898 žm./km²
Altitudė 78 m
Pašto kodas 90011
Tel. kodas 091
Tinklalapis www.comune.bagheria.pa.it
Vikiteka Bagerija
Miesto globėjas (-ai) Juozapas iš Nazareto

Bagerija (it. Bagheria) – Italijos miestas Sicilijoje, Palermo provincijoje.

Nuo įkūrimo miestas vadinosi Bayharia, Baharia ir Baarìa. 1658 m. Buteros princas Giuseppe Branciforti čia pasistatė vilą, jo pavyzdžiu pasekė Palermo elitas. Vilų bumas sutapo su Savojiečių (17131721 m.) ir Habsburgų (1721–1730 m.) valdymu bei truko dar po to keletą dešimtmečių. Barokinių vilų geriausi pavyzdžiai yra Villa Valguarnera ir Villa Palagonia, kurias suprojektavo architektas Tommaso Maria Napoli atitinkamai 1712 m. ir 1715 m. Abi buvo baigtos tik po dešimtmečių. Napolį įtakojo patirtis Romoje ir Vienoje. Apie 1763 m. skonis pasikeitė. Villa Villarosa buvo statyta pagal neoklasikinį planą, kurį sukūrė Jean-François Neufforge 1760 m.[1]

Buteros princo palikuonys 1769 m. pertvarkė jo vilą į miestą, kad galėtų rinkti nuomą. Bagerija buvo patogus sustojimo taškas keliaujant po Siciliją Patrick Brydone, Goethe, John Soane, K. F. Schinkel ir kitiems.[2]

Bagerijoje gimė daug garsių XX a. asmenybių: poetas Ignazio Buttitta, fotografas Ferdinando Scianna, artistai Renato Guttuso ir Nino Garajo, filmų režisierius Giuseppe Tornatore, kuris pavaizdavo miestą 2009 m. filme „Baarìa -La porta del vento“.

Bagerija vaizduojama filme „Krikštatėvis III“.[3]

  1. E.H. Neil, "Architects and architecture in 17th & 18th century Palermo, " in Annali di Architettura n.7 (1995) pp.159-176.
  2. P.Brydone, A Tour through Sicily and Malta (London 1773)
  3. „Film locations for The Godfather Part 3“. Movie-locations.com. Suarchyvuotas originalas 2017-12-20. Nuoroda tikrinta 2011-04-09.