Augustavo vyskupija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Augustavo vyskupija (lenk. Diecezja augustowska) – kartais dar vadinama Seinų vyskupija egzistavusi 1818–1925 metais.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1818 m. balandžio 30 d. vyskupija buvo įkurta Lenkijos Kongreso karalystėje vietoje anksčiau buvusios Vygrių vyskupijos. Šį nutarimą priemė popiežius Pijus VII. Vyskupijos centras buvo Seinų Švč. Mergelės Marijos bazilika, Seinuose. 1821 m. popiežius nusprendė perkelti vyskupijos centrą į Suvalkų miestą, bet vyskupijos vadovai įnirtingai priešinosi ir pasiekė kad vyskupijos centras liktų Seinuose. Vyskupija priklausė Varšuvos metropolijai. Vyskupija apėmė beveik visą Augustavo vaivadijos teritoriją. 1818 m. Vygrių vyskupiją sudarė 119 parapjų, viena filija, 11 dekanatų. 8 dekanatai pateko į naująją Augustavo vyskupiją ir 3 prijungti prie Plocko vyskupijos. Šiaurinėje vyskupijos dalyje gyveno lietuvių dauguma. Po 1863 m. sukilimo vyskupiją bandyta uždaryti. 1869 m. į Rusiją ištremtas vyskupas Konstantinas Ireniušas Lubenskis. Iki sukilimo vyskupijoje buvo 361,000 tikintieji ir 230 kunigai. 1860 metais parapijoje buvo 465,000 tikinčiųjų. 1914 m. vyskupijoje jau buvo 14 parapijų, 694,000 tikinčiųjų ir 368 kunigai.
1918 m. dalis vyskupijos pateko į Lietuvos teritoriją ir dalis į Lenkijos teritoriją. Lietuvoje vyskupijos dekanatas buvo Vilkaviškyje, kuriam vadovavo vyskupas Antanas Karosas. Lenkiškajai vyskupijos daliai vadovavo vyskupas Romuald Jałbrzykowski atstovybėje Lomžos mieste. Per 1918–1925 metus vyskupijoje atsirado 30 naujų parapijų. 1925 m. spalio 28 d. lenkai panaikino vyskupiją ir prijungė prie Lomžos vyskupijos. Lietuvos teritorijoje Pijus XI įkūrė naują Vilkaviškio vyskupiją buvusios Augustavo vyskupijos dalyje su centru Vilkaviškyje. Panaikinimo momentu vyskupijoje buvo 104 parapijos, 12 dekanatų, 369,000 tikinčiųjų ir 169 kunigai.
Vyskupai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jonas Klemensas Golaševskis (1818 m. birželio 30 d. – 1820 m. kovo 8 d.)
- Ignotas Stanislavas Čiževskis (1820 m. gegužės 29 d. – 1823 m. gruodžio 11 d.)
- Mykolas Jonas Manugevičius (1825 m. gruodžio 19 d. – 1834 m. birželio 24 d.)
- Paulius Strašinskis (1836 m. lapkričio 21 d. – 1847 m. birželio 21 d.)
- Konstantinas Ireniušas Lubenskis (1862 m. gegužės 21 d. – 1869 m. birželio 16 d.)
- Petras Paulius Vežbovskis (1872 m. rugpjūčio 25 d. – 1893 m. liepos 1 d.)
- Antanas Baranauskas (1897 m. rugpjūčio 2 d. – 1902 m. lapkričio 26 d.)
- Antanas Karosas (1910 m. balandžio 7 d. – 1925 m. spalio 28 d.).
Vyskupai sufraganai: Polikarpas Augustinas Marcejevskis (1819–1827), Stanislavas Choromanskis (1829–1836), Juozapas Holiakas (1883–1890), Romuald Jałbrzykowski (1918–1925).