August Leskien

Augustas Leskynas vok. August Leskien
Augustas Leskynas
Gimė	1840 m. liepos 8 d. Kylis
Mirė	1916 m. rugsėjo 20 d. (76 metai) Leipcigas
Veikla	vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras.
Vikiteka	August Leskien
Parašas

Augustas Leskynas (vok. August Leskien, 1840 m. liepos 8 d. Kylis – 1916 m. rugsėjo 20 d. Leipcigas) – vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras. 1876 m. Peterburgo mokslų akademijos narys korespondentas, 1900 m. Prūsijos mokslų akademijos narys, 1907 m. Lietuvių mokslo draugijos garbės narys.

Biografija

1860–1864 m. Kylio ir Leipcigo universitetuose studijavo klasikinę filologiją, 1864 m. daktaras. 1866–1867 m. Jenos universitete studijavo slavistiką ir baltistiką, A. Šleicherio mokinys.

1867–1869 m. dėstė Getingeno universitete. 1869 m. Jenos universiteto profesorius. 1870 m. pradėjo vadovauti pirmajai Vokietijoje Slavistikos katedrai Leipcigo universitete, XIX a. pab. – XX a. pr. Leipcigo universitetas tapo vienu svarbiausių indoeuropiečių kalbotyros, t. p. baltistikos ir lituanistikos, tyrinėjimo centrų. Lietuvių kalbą jame dėstė beveik visą savo pedagoginės veiklos laikotarpį.

Mokslinė veikla

Tyrinėjo senąją bažnytinę slavų kalbą, kitas slavų kalbas, baltų ir slavų kalbų istorinės gramatikos, lyginamosios kalbotyros problemas. Bandė suderinti A. Šleicherio genealoginio kalbų medžio ir J. Šmidto bangų teorijas, nustatė garsų kitimo dėsningumą. Šie tyrimai buvo panaudoti rekonstruojant baltų prokalbę. 1881 m. straipsnyje „Kiekybės santykiai lietuvių kalbos žodžio gale“ suformulavo vadinamąjį Leskyno dėsnį. „Lietuvių kalbos žodžių šaknies kaita“ – pirmoji lituanistikos istorijoje monografija, skirta vienai svarbiai lietuvių kalbos istorijos gramatikos problemai. Svarbiausias lituanistikos veikalas – „Lietuvių kalbos žodžių daryba“. Iš jo „Lietuvių kalbos skaitinių“ lietuvių kalbos mokėsi daugelis užsienio indoeuropeistų. Paskelbė 1880 m. Vilkyškių apylinkėse paties užrašytas lietuvių liaudies dainas ir pasakas, nagrinėjo dainų eilėdarą.

Mokiniai: Aleksanderis Briukneris, Erichas Bernekeris, Aleksandras Doričius, Ernstas Frenkelis, Janas Otrembskis, Janas Rozvadovskis, Ferdinandas de Sosiuras, Francas Špechtas, Eduardas Volteris ir kiti.

Bibliografija

• Senosios bulgarų (senosios bažnytinės slavų) kalbos vadovas (Handbuch der altbulgarischen (altkirchenslavischen) Sprache) 1871 m., 1969 m.
• Senosios bulgarų (senosios bažnytinės slavų) kalbos gramatika (Grammatik der altbulgarischen (altkirchenslavischen) Sprache), 1909 m., 2 leid. 1920 m.
• Serbų – kroatų kalbos gramatika (Grammatik der serbokroatischen Sprache) 1914 m., 2 leid. 1976 m.
• Slavų – lietuvių ir germanų kalbų linksniavimas (Die Declination im Slavisch-Litauischen und Germanischen), 1876 m.
• Lietuvių kalbos žodžių šaknies kaita (Der Ablaut der Wurzelsilben im Litauischen), 1884 m.
• Lietuvių kalbos žodžių daryba (Die Bildung der Nomina im Litauischen), 1891 m.

Parašė studiją apie lietuvių kalbos ištiktukus (Schallnachahmungen und Schallverba im Litauischen), išsp. 1902–1903 m.).

• Lietuvių kalbos skaitiniai (Litauisches Lesebuch), išl. 1919 m.
• Lietuvių liaudies dainos ir pasakos iš Prūsų ir Rusijos Lietuvos (Litauische Volkslieder und Märchen aus dem Preussischen und dem Russischen Litauen), su K. F. Kr. Brugmanu, 1882 m.

Literatūra

• Slavische und baltische Forschungen 2 Bde. Leipzig, 1975 m.
• Walther Killy und Rudolf Vierhaus (Hrsg.) (1997). Deutsche Biographische Enzyklopädie (DBE). Band 6: Kogel – Maxsein. München (u. a.): K. G. Saur. S. 342 (mit Verzeichnis der wichtigsten Werke August Leskiens).
• Wilhelm Streitberg: „August Leskien“. In: Indogermanisches Jahrbuch I (1913). S. 216–218.
• Harald Wiese: Eine Zeitreise zu den Ursprüngen unserer Sprache. Wie die Indogermanistik unsere Wörter erklärt, Logos Verlag Berlin, 2007 m.