Pereiti prie turinio

Atakpamė

Koordinatės: 7°31′37″ š. pl. 1°7′36″ r. ilg. / 7.52694°š. pl. 1.12667°r. ilg. / 7.52694; 1.12667 (Atakpamė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Atakpamė
pranc. Atakpamé
Gatvė Atakpamėje
Atakpamė
Atakpamė
7°31′37″ š. pl. 1°7′36″ r. ilg. / 7.52694°š. pl. 1.12667°r. ilg. / 7.52694; 1.12667 (Atakpamė)
Laiko juosta: (UTC 0)
Valstybė Togo vėliava Togas
Regionas Plynaukštės regionas
Prefektūra Agu prefektūra
Gyventojų (2008) 92 296
Vikiteka Atakpamė

Atakpamė (pranc. Atakpamé) – Togo miestas, išsidėstęs Plynaukštės regione.

Atakpamės miestas buvo įsteigtas kaip vienas iš vokiečių kolonijos Toge administracinis centras. 1911 metais čia buvo pastatyta geležinkelio linija Lomė-Atakpamė ir galinga radijo stotis, užtikrinanti nuolatinį ryšį tarp Vokietijos ir Centrinės Afrikos. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ši stotis tapo pagrindiniu kovų taikiniu, kurios kilo tarp vokiečių kolonijų karių ir anglų-prancūzų desanto, išsikėlusio pakrantėje 1914 m. rugpjūčio 6 d. Po kovų, Vahahalos rajone, vokiečiai buvo priversti atsitraukt ir rugpjūčio 24 d. jie susprogdino radijo stotį, o rugpjūčio 26 d. kapituliavo.

Atakpamė išsidėsčiusi centrinėje Togo dalyje, 161 km šiauriau nuo Gvinėjos įlankos pakrantės ir šalies sostinės Lomės, vakarinėse Atakoros kalnų priekalnėse. Atakpamė yra penktas pagal dydį Togo miestas, administracinis Plynaukštės regiono ir Agou prefektūros centras. Miesto gyventojų skaičius – 92 296 (2008 m.). Per paskutinius 17 metų išaugo beveik 4 kartus (24 139 gyventojai 1981 m.). Atakpamėje yra oro uostas, stambus geležinkelio mazgas.

Atakpamėje ir jos apylinkėse gyvena įvairios tautos. Pats miestas yra ifių tautos teritorijoje, piečiau gyvena eve ir adžai, šiaurėje, kalnuose – kabire ir akebu, vakaruose – akioso. Be jų, mieste gyvena nemaža grupė fonų tautos.

Nuo 1964 m. Atakpamė yra romos katalikų vyskupijos centras. Iš 700 tūkst. vyskupijos gyventojų, apie 40 % yra katalikai, nedidelę dalį sudaro musulmonai. Likę gyventojai priklauso tradicinei afrikietiškai religijai.

Pagrindinis vietinių gyventojų užsiėmimas yra žemės ūkis, kuriame užauginama medvilnė, kava, kakava, taip pat soros ir dioskorėjos.

Miestų partnerystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]