Pereiti prie turinio

Apymirtinė patirtis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apymirtinė patirtis (angl. near death experience; NDE) – įvairūs pojūčiai, paprastai jaučiami klinikinės mirties būsenoje. Dažniausi jų yra atsiskyrimas nuo fizinio kūno, pakilimas į orą, ekstremali baimė arba saugumas, ramybė, šiluma ir matymas šviesos, kurią kai kurie žmonės interpretuoja kaip dievybę.[1][2][3] Dažniausiai, bet ne visada, apymirtinė patirtis pasireiškia po klinikinės mirties arba kitokios grėsmės gyvybei. Dėl naujų reanimacijos metodų ir patobulinimų, pastaruoju metu pranešimų apie apymirtines patirtis padaugėjo. Dauguma mokslininkų laiko tokius potyrius haliucinacijomis,[4][5][6] bet paranormalių reiškinių specialistai ir kai kurie mokslininkai tvirtina, jog tai yra pomirtinio gyvenimo įrodymas.[7][8][9] Pasak „Gallup“ apklausos, apie 15 % amerikiečių teigia turėję tokių potyrių. Šį reiškinį studijuoja parapsichologija, psichologija ir psichiatrija.[10]

Charakteristika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hieronymus Bosch paveikslas „Palaimintųjų pakilimas”

Apymirtiniai potyriai būna labai įvairūs ir skiriasi priklausomai nuo kultūros, bet dažniausiai galima išskirti šiuos etapus:[11][12][13][14]

  1. Atsiribojimas nuo kūno pojūčių, nepakeliamo skausmo;
  2. Būvimo negyvu jausmas, pasireiškiantis atsiskyrimu nuo kūno: plūduriavimas virš savo kūno ir supančios aplinkos matymas;
  3. Skridimas tuneliu arba tamsia erdve, kurios gale yra ryški šviesa (gali įgauti sodo, gamtinio kraštovaizdžio ar kt. pavidalą);
  4. Susitikimas su mirusiais giminaičiais. dvasinėmis asmenybėmis, su ryškios šviesos būtybe arba tiesiog ryškia šviesa (kuri dažnai yra laikoma Dievu arba dievybe, į kurią apymirtinę parirtį išgyvenantis žmogus tiki);
  5. Gyvenimo apžvalga (gyvenimo prabėgimo prieš akis fenomenas, įsijautimas į kitų žmonių perspektyvą, pvz., jiems sukeltą skausmą);
  6. Suvokimo apie pomirtinę egzistenciją aiškinimo ribos pasiekimas;
  7. Sugrįžimo į kūną jausmas. Dažnai sugrįžimo asmeniui nesinori dėl išgyventos palaimos, nors kai kuriems būna parodomi artimųjų likimo scenarijai., pvz., vaikų be vieno iš tėvų.

Rečiau žmonės, išgyvenę apymirtines patirtis, teigia matę prieš gimimio vizijas, pasirinkę savo gyvenimo kelią bei tėvus. Jų parodymai liudija apie preegzistenciją.[15]

Kenetas Ringas suskirstė klasikinius apymirtinius potyrius į 5 etapus ir teigė, kad 60 % žmonių patiria pirmąjį etapą (ramybės ir pasitenkinimo jautimas), bet tik 10 % žmonių penktąjį (įžengimas į šviesą).[16][17]

Kai kurie žmonės išgyvena nemalonius, gąsdinančius ar sielvarto pilnus apymirtinius įspūdžius, kurių metu kartais jaučiama tuštuma arba matomi pragarą primenantys vaizdai ar būtybes,[18] bet dažniausiai yra patiriama ramybė, džiaugsmas, harmonija ir mistiniai ar religiniai išgyvenimai.[19]

Manoma, kad apymirtinius įspūdžius gali sukelti tokios aplinkybės kaip širdies sustojimas, anafilaksinis šokas, elektros šokas, koma, smegenų infarktas, bandymas nusižudyti, skendimas, deguonies badas arba gili depresija.[13] Daug apymirtinių įspūdžių prasideda po to, kai pacientas išgirsta, kaip daktaras ar seselė jį paskelbė mirusiu, arba kai žmogus susidaro įspūdį, kad pateko į mirtiną situaciją (pavyzdžiui, automobilių avarijos metu). Priešingai populiariai nuomonei, bandymai nusižudyti sukelia nemalonius apymirtinius įspūdžius nedažniau nei kitos situacijos.[20]

Michael Portillo BBC Horizon laidoje „Kaip nužudyti žmogų“ pademonstravo, kad deguonies badas gali sukelti daugelį šių simptomų.[21][22]

Dažnumas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak 1980–1981 m. atliktos Gallup ir Proctor apklausos, apie 15 % amerikiečių yra patyrę apymirtinių potyrių. Bet 2001 m. Knoblauch atliktas tyrimas atskleidė, kad juos yra patyrę tik 4 % Vokietijos populiacijos. Pagal 2005 metais Australijoje telefonu atliktą apklausą, apie 8,9 % australų yra turėję apymirtinių įspūdžių.[23] Visi šie tyrimai apklausė tik atrinktą reprezentatacinę populiacijos dalį, o ne visus šalyje gyvenančius žmones. 2001 m. Nyderlanduose buvo ištirti širdies sustojimą patyrę žmonės, kurie vėliau buvo sėkmingai atgaivinti. Pasak tyrimo, 18 % tokių pacientų patyrė apymirtinių įspūdžių.[13]

Biologinės teorijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daktaras Rikas Strasmanas tyrė psichodelinės medžiagos dimetiltriptamino (DMT) poveikį ir pasiūlė teoriją, kad apymirtinių potyrių priežastis yra didžiuliai prieš mirtį iš kankorėžinės liaukos išskiriami DMT kiekiai. Tik du jo testuojami žmonės gavę DMT dozę patyrė į apymirtinius įspūdžius panašių garsinių ar vizualinių haliucinacijų, nors buvo daug pranešusių, kad pateko į būseną, panašią į klasikinę apymirtinę patirtį. Jo paaiškinimas buvo galimas testuojamų žmonių panikos trūkumas ir dozių skirtumai tarp jo paskirtų DMT kiekių ir tų, kurie yra išskiriami prieš mirtį. Be to, visi jo eksperimentų subjektai buvo labai patyrę DMT arba kitų psichodelinių medžiagų vartotojai. Yra nuomonė, kad jei tyrime būtų dalyvavę nežinantys DMT poveikio žmonės, daugiau tyrimo subjektų būtų patyrę į apymirtinius įspūdžius panašių pojūčių.

2006 m. Ričardas Kinseheras pasiūlė teoriją, kad artėjančios mirties potyris yra be galo keistas paradoksas gyvenančiam organizmui, todėl jis sukelia apymirtinius įspūdžius, kurie leidžia žmogui geriau „matyti“, kaip smegenys visoje epizodiškoje atmintyje (ar net iki gimimo patirtuose įvykiuose) ieško ko nors palyginamo su gaunama informacija apie mirtį, kas padėtų susidoroti su potencialiai mirtinga situacija. Kinseheras mano, kad tai paaiškina, kodėl apymirtiniai pojūčiai žmogui yra tokie neįprasti.[24][25]

Dvasiniai požiūriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma apymirtinius įspūdžius patyrusių žmonių laiko juos žmogaus sielos, pomirtinio gyvenimo ir rojaus arba pragaro įrodymais. Agnostikai ir ateistai patyrę apymirtinius įspūdžius taip pat kartais pakeičia arba sušvelnina savo pažiūras.[26][27]

Yra manančių, kad apymirtinių įspūdžių neįmanoma išaiškinti vien neurobiologiniais ar psichologiniais modeliais. Kai kurie atvejai turi keistų detalių, kurias, pasak dalies teoretikų, gali paaiškinti tik dualistinė, nuo kūno nepriklausanti sąmonė. Pavyzdžiui, vienas vyras, kuriam gilios komos metu buvo išimti dantų protezai, atsigavęs žinojo, kas jo dantų protezus išėmė, kur jie buvo padėti operacijos metu ir kuri seselė juos turi. Taip pat sugebėjo detaliai apibūdinti kambarį, kuriame buvo gaivinamas. Jis teigė plūduriavęs virš savo kūno ir žiūrėjęs, kaip daktarai ir seselės jį gaivina.[13]

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ French, Kristen (2022-09-28). „The Afterlife Is in Our Heads“. Nautilus. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
  2. ↑ Lichfield, Gideon. „The Science of Near-Death Experiences“. The Atlantic. ISSN 1072-7825. Nuoroda tikrinta 2020-06-08.
  3. ↑ „Dayspring“ Wilson, Kimberli, New Age Journal, (Gainesville, Florida) September 1983, p. 25, retrieved online 1/29/2008 „[1]“
  4. ↑ Buzzi, Giorgio. „Correspondence: Near-Death Experiences. Archyvuota kopija 2011-07-19 iš Wayback Machine projekto.“ Lancet. Vol. 359, Issue 9323 (June 15, 2002): 2116–2117.
  5. ↑ Britton, Willoughby B. and Richard R. Bootzin. "Near-Death Experiences and the Temporal Lobe. " Psychological Science. Vol. 15, No. 4 (April 2004): 254–258.
  6. ↑ Blackmore, Susan:Dying to Live: Near-Death Experiences (1993). London, Grafton.
  7. ↑ Grossman, Neil (Indiana University and University of Illinois), Who’s Afraid of Life After Death? Why NDE Evidence is Ignored, Institute of Noetic Sciences (IONS), 2002
  8. ↑ Fontana, David (Cardiff University and Liverpool John Moores University), Does Mind Survive Physical Death?, 2003
  9. ↑ London Telegraph, 10/22/2000 article: Soul – searching doctors find life after death, about Drs. Peter Fenwick Archyvuota kopija 2008-09-26 iš Wayback Machine projekto. and Sam Parnia Archyvuota kopija 2009-02-01 iš Wayback Machine projekto. studies of heart attack survivors
  10. ↑ Greyson, Bruce (2003), "Near-Death Experiences in a Psychiatric Outpatient Clinic Population", Psychiatric Services, Dec., Vol. 54 No. 12. The American Psychiatric Association.
  11. ↑ Mauro, James (1992). „Bright lights, big mystery“, Psychology Today, July 1992.
  12. ↑ Morse, Conner & Tyler, 1985; Morse & Perry, 1992.
  13. ↑ 13,0 13,1 13,2 13,3 van Lommel P, van Wees R, Meyers V, Elfferich I. (2001) „Near – death experience in survivors of cardiac arrest: a prospective study in the Netherlands“ Archyvuota kopija 2009-05-09 iš Wayback Machine projekto., Lancet, December 15; 358(9298):2039-45.
  14. ↑ Hagan III, John C. (November 18, 2018). „The Near-Death Experience: Diagnosis and Treatment Of a Common Medical Syndrome“. Clinical Oncology News.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  15. ↑ Guittier, Marie-Julia; Wahbeh, Helané; Eykerman, Magali; Evrard, Renaud (2023-07). „Near birth experience: An exploratory study on the communication experiences with a hypothetical prenatal consciousness“. EXPLORE. 19 (4): 544–552. doi:10.1016/j.explore.2022.11.003. ISSN 1550-8307. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  16. ↑ Ring, K. "Life at death. A scientific investigation of the near – death experience. " 1980, New York: Coward McCann and Geoghenan.
  17. ↑ Kenneth Ring, quoted in Ketamine – Near Death and Near Birth Experiences Dr Karl Jansen Archyvuota kopija 2007-04-20 iš Wayback Machine projekto.
  18. ↑ http://books.google.lt/books?id=DYi9DQzD8KkC&printsec=frontcover&hl=en&source=gbs_summary_r&cad=0#PPA207,M1
  19. ↑ Lange, Greyson & Houran, 2004.
  20. ↑ Ring, Kenneth: "Heading toward Omega. In search of the Meaning of Near-Death Experience", 1984.
  21. ↑ http://www.bbc.co.uk/sn/tvradio/programmes/horizon/broadband/tx/executions/near_death/index_textonly.shtml
  22. ↑ http://www.dailymail.co.uk/news/article-506383/How-Michael-Portillo-left-seconds-death-investigated-science-killing.html
  23. ↑ Perera, M., Padmasekara, G. and Belanti, J. (2005), "Prevalence of Near Death Experiences in Australia", Journal of Near-Death Studies, 24(2), 109-116.
  24. ↑ Kinseher, Richard (2006). Geborgen in Liebe und Licht: Gemeinsame Ursache von Intuition, Déjà-vu-, Schutzengel – und Nahtod-Erlebnissen. ISBN 3-8334-5196-3. German.
  25. ↑ Kinseher, Richard (2008). Verborgene Wurzeln des Glücks: Selbstbeobachtbare Gehirnfunktion, Books on Demand Gmbh. ISBN 978-3-8334-7378-4. German.
  26. ↑ Rodrigues, 2004
  27. ↑ www.southcoasttoday.com Archyvuota kopija 2007-02-09 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Apymirtinė_patirtis&oldid=7237554"