Antuonas Austrinis
Antuonas Austrinis latv. Antons Austriņš | |
---|---|
Antuonas Austrinis | |
Gimė | 1884 m. sausio 31 d. Kakaišiai, Vecpiebalgos valsčius |
Mirė | 1934 m. balandžio 17 d. (50 metų) Ryga |
Veikla | latvių rašytojas, poetas |
Antuonas Austrinis (latv. Antons Austriņš, 1884 m. sausio 31 d. Kakaišiai, Vecpiebalgos valsčius – 1934 m. balandžio 17 d. Ryga, palaidotas Rygos Miško kapinėse) – latvių rašytojas, poetas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Vecpiebalgos parengiamojoje ir pagrindinėje mokyklose, Rygos mokytojų seminarijoje, Žemietijos seminarijoje Sankt Peterburge.
Nuo 1904 m. mokytojavo Gipkoje, 1905–1907 m. revoliucijos dalyvis, kelis mėnesius po sausio 13-osios demonstracijos Rygoje praleido kalėjime. Iki 1917 m. gyveno be paso. 1919 m. vienas Latvijos švietimo ministerijos kūrėjų, 1920–1923 m. dirbo laikraštyje „Latvijas Vēstnesis“, vėliaus atsidėjo kūrybai.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apysakoje „Kasparas Glūnas“ sukūrė romantinio herojaus paveikslą. Parašė eilėraščių, realistinių apsakymų, autobiografinį romaną „Ilga mylia“.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vakarykštė diena (Vakardiena), 1907 m.,
- Kasparas Glūnas, 1908 m.
- Gyvenimo stebuklas (Dzīves burvība), 1925 m.,
- Vyturių pūga (Cirulu putenis) apsakymai 1913 m.,
- Atodūsiai vėjuje (Nopūtas vējā) 1920 m.,
- Be iškabos (Bez izkārtnes) 1934 m.,
- Ilga mylia (Garā jūdze), romanas, 3 t. 1926–1935 m.
- Saules grieži. Liesma, Rīgā, 1979 m.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Antons Austriņš – pazīstamais un nezināmais, sastādītāja Alīna Romanovska, Pils, 2004.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Silvestras Gaižiūnas. Antuonas Austrinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002 298 psl.