Anne Rice
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Anne Rice | |
|---|---|
| |
| A. Rice 2006 m. | |
| Gimė | 1941 m. spalio 4 d. Naujasis Orleanas, Luiziana, JAV |
| Mirė | 2021 m. gruodžio 11 d. (80 metų) Rančo Miražas, Kalifornija, JAV |
| Sutuoktinis (-ė) | Stan Rice (1961–2002) |
| Vaikai | 2 |
| Veikla | rašytoja |
| Alma mater | San Francisko valstijos universitetas |
 Vikiteka |
Anne Rice |
Anne Rice (tikrasis vardas Howard Allen O’Brien, 1941 m. spalio 4 d. – 2021 m. gruodžio 11 d.[1]) – amerikiečių rašytoja, rašiusi gotikine ir religine tematika.
Jos knygų yra parduota beveik 100 milijonų kopijų. Ji buvo antras vaikas katalikiškoje airių-amerikiečių šeimoje. Vyresnė sesuo Alice Borchardt – taip pat žinoma rašytoja. Anne buvo ištekėjusi už poeto ir dailininko Stan Rice 41-erius metus iki jo mirties 2002 m. Didžiąją dalį gyvenimo ji praleido Naujajame Orleane, Luizianoje. Tai suformavo geografinį pagrindą, nulėmusį, kur dažniausiai vyksta jos aprašytos istorijos.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tikrasis rašytojos vardas – Howard Allen – yra tikrai neįprastas, nes tai vyriškas vardas. „Mano motina manė, kad pavadinti mane Howard – puiki idėja. Mano tėvo vardas buvo Howard, ji norėjo mane pavadinti jo garbei, todėl pamanė, kad taip būtų įdomu“ – apie savo vardo kilmę pasakoja pati Anne.
„Anne“ ji pasivadino pirmąją dieną mokykloje, kai vienuolė paklausė kuo ji vardu. Ji atsakė „Anne“, nes šis vardas jai atrodė labai gražus. Motina, buvusi kartu su ja, nepataisė dukters atsakymo. Nuo tos dienos visi į ją kreipėsi ne tikruoju vardu, o „Anne“.
Anne Rice baigė Ričardsono aukštąją mokyklą, 1959 m. įstojo į Teksaso universitetą moterims Dentone, o vėliau į Šiaurės Teksaso universitetą. Po metų praleistų San Franciske, Anne grįžo į Dentoną Teksase, kur ištekėjo už mokyklos laikų mylimojo Stan Rice. Vėliau abu gyveno ir dirbo San Franciske, kur matė patį hipių revoliucijos užgimimą.
Dukra Michelle mirė 1972 m. nuo leukemijos, nesulaukusi šešerių. Antras vaikas, sūnus Christopher gimė 1978 m. Christopher šiek tiek prisidėjo prie 1988 m. Anne Rice romano „Prakeiktųjų karalienė“ (The Queen of the Damned). Dabar jis rašytojas ir žurnalistas.
Meninio rašymo magistro laipsnį Anne Rice įgijo San Francisko valstijos universitete. Jos pirmasis romanas „Interviu su vampyru“ (Interview with the Vampire) buvo išleistas 1976-aisiais.
Rašytojos karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1958 m., kai Anne buvo šešiolika, praėjus trejiems metams po jos motinos mirties nuo alkoholizmo, tėvas visą šeimą išsivežė į šiaurės Teksasą, kur nusipirko namą Ričardsone. Ričardsono aukštojoje mokykloje Anne susipažino su savo būsimuoju vyru Stan Rice. Ji įstojo į Teksaso universitetą moterims Dentone, bet vėliau su Stan persikraustė į San Franciską, kur Anne įstojo į vietinį universitetą ir įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį. „Aš esu visiškai konservatyvus žmogus“, pasakojo Anne „New York Times“ (1988 m. lapkričio 7 d.). „Haight-Ashbury viduryje, 1960-aisiais, aš leidau laiką rašydama, kai visi kiti vartojo narkotikus ir rūkė žolę.“ Į Naująjį Orleaną ji grįžo tik 1989 m.
Pirmąją savo knygą „Interviu su vampyru“ ji parašė 1973 m., išleido 1976 m. Ši knyga tapo pirmąja iš populiariosios „Vampyrų kronikų“ (Vampire Chronicles) serijos. „Vampyras Lestatas“ (The Vampire Lestat) ir „Prakeiktųjų karalienė“ (The Queen of the Damned) – taip pat šios serijos knygos.
Adaptacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1994 m. Neil Jordan surežisavo filmą „Interviu su vampyru“ pagal pačios Anne Rice scenarijų. Tom Cruise filme vaidino Lestatą, Brad Pitt – Louis’ą, o Kirsten Dunst, suvaidinusi mergaitę vampyrę Claudią, sėkmingai pradėjo savo aktorės karjerą.
Antrasis „Vampyrų kronikų“ filmas išėjo 2002 m. Pagrindinį vaidmenį (vampyro Lestato) atliko Stuart Townsend. Filme buvo rodomi įvykiai tiek iš antros, tiek iš trečios serijos knygų, tačiau buvo pavadintas trečiosios vardu – „Prakeiktųjų karalienė“.
1997 m. buvo pastatyta „Interviu su vampyru“ adaptacija baletui, kurios premjera įvyko Prahoje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Anne Rice, author of gothic novels, dead at 80“. The Seattle Times. Nuoroda tikrinta 2021-12-12.