Anji
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Anyi, Agni | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | 2,2 mln. |
| Populiacija šalyse | Dramblio Kaulo Krantas |
| Kalba (-os) | anji |
| Religijos | Akanų religija, katalikybė |
| Giminingos etninės grupės | bauliai |
Anji (Anyi, Anyin) ar agniai (Agni) – akanų etninė grupė, gyvenanti Vakarų Afrikoje, istoriniame Aukso krante, dabartinio Dramblio Kaulo Kranto pietryčių teritorijoje.
Anji kalba anji kalba, kuri priklauso Nigerio-Kongo kalbinei šeimai, akanų kalboms.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anji, palyginus su visais akanais, susiformavo palyginus vėlai, tik XVII a. Jų konsolidacijai didelę įtaką turėjo Ačančio imperijos agresija, dėl kurios didelė dalis gyventojų dabartinės Ganos teritorijoje buvo priversti migruoti. Taip susiformavo anji, kurie migravo į vakarus, link Komoės upės. Didžioji jų dalis apsistojo teritorijose į rytus nuo upės, kur XVIII a. vid. susikūrė Indenie (su sostine Abenguru) ir Sanvi (su sostine Krindžabo) gentinės karalystės. Dalis anji kėlėsi per upę, kur sukūrė Moronu karalystę.
Šios trys svarbiausios anji karalystės išlaikė savivaldą iki XIX a., kuomet viena po kitos tapo Prancūzijos protektoratais. Sanvi karalystė 1843 m. tapo pirmuoju prancūzų protektoratu regione, įgalinusi tolimesnę kolonizaciją. Visos anji valstybės išlaikė gentinę diduomenę. Tiesa, 1959 m. Sanvi karalystė buvo panaikinta, tačiau jos valdovų linija tęsiama tremtyje.
| ||||||||||
