Ėgliškių (Andulių) piliakalnis

Ėgliškių (Andulių) piliakalnis
Bendras piliakalnio vaizdas iš vakarų pusės
Ėgliškių (Andulių) piliakalnis
Koordinatės	55°50′59″ š. pl. 21°13′43″ r. ilg.
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Žalgirio seniūnija
Aukštis	10–12 m
Plotas	60×40 m
Naudotas	I tūkstantmečio pabaiga – 1263 m.
Žvalgytas	1959, 1963, 1982, 1992 m.
Tirtas	1965, 2003 m.
Registro Nr.	5268, 23791, 23792 (A462KP; AR550)

Ėgliškių, Andulių piliakalnis, vad. Švedkalniu, Švedų pylimu, Piltimi (valstybės saugomas kultūros paminklų kompleksas: unikalūs kodai – komplekso 23791, piliakalnio 5268, priešpilio 23792; senas registro kodas A462KP, istorijos ir kultūros paminklų sąrašo Nr. AR550) – piliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Ėgliškių kaime, Danės kairiajame ir jos intako Šaltupio (Kapupio) dešiniajame krante.

Pasiekiamas keliu Kretinga–Triušiai ties didesniu posūkiu į rytus pasukus į dešinę pietų kryptimi, pavažiavus 450 m, kiek kairiau priekyje.

Istorija

Piliakalnyje 1253–1263 m. stovėjusios Kretingos pilies atminimo akmuo

Piliakalnyje lokalizuojama Kretingos pilis, minima 1253–1263 m. rašytinių šaltinių. Kryžiuočiams užkariavus pietų kuršius, 1253 m. pilis ir pusė jos žemių buvo palikta feodalui Veltūnui ir jo broliams Reiginui, Saveidžiui ir Tvertikiniui, o kitą pusę pasidalino Kuršo vyskupas ir Livonijos ordino magistras. Po Durbės mūšio kuršiams sukilus, kretingiškiai 1263 m. pavasarį sutriuškino juos puolusius kryžiuočius, o žygiui vadovavusį Klaipėdos pilies komtūrą paėmė į nelaisvę ir paaukojo ant laužo dievams. Kitą belaisvį riterį išmainė į savo karius, buvusias vokiečių nelaisvėje. Per antrąjį karo žygį klasta užėmę pilį, kryžiuočiai išžudė visus jos gynėjus ir gyventojus, nesigailėdami nei moterų, nei vaikų. Prisiplėšę turto ir sudeginę pilį, riteriai grįžo į Klaipėdą. Kretingos pilies apypilis (castellatura Creten) paskutinį kartą paminėtas 1290 m.

Vėliau piliakalnis buvo po 1944 m. išnykusio Andulių kaimo žemėje, todėl archeologinėje ir enciklopedinėje literatūroje vadinamas Andulių piliakalniu.

1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR550), 1997 m. įrašytas į kultūros vertybių registrą kaip archeologinis kompleksas, susidedantis iš piliakalnio ir priešpilio, 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, kuris 2005 m. pripažintas valstybės saugomu.

Piliakalnis

3D modelis

Piliakalnis vadinamas Švedkalniu, Švedų pylimu, Piltimi. Įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš pietų ir vakarų juosia Danės ir Šaltupio (Kapupio) slėniai ir daubos. Šlaitai statūs, 10–12 m aukščio. Aikštelė ovali, 60×40 m dydžio, ištęsta šiaurės – pietų kryptimi. Iš šiaurės ir rytų supiltas 70 m ilgio, 1,5 m aukščio, 10 m pločio puslankio pavidalo pylimas.

Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, už 7 m gylio, 40 m pločio griovio yra piliakalniui nepanaudotas ir Perkūnkalniu (Perkūno kalnu) vadinamas 36 m ilgio, 8 m pločio aukštumos kyšulys. Manoma, kad čia galėjo būti alkakalnis, kadangi 1944 m. jame dar gulėjo stambus akmuo su dubens pavidalo įdubimu, vadinamas Apierų (Aukų) akmeniu.

Kultūros vertybių registre kyšulys vadinamas piliakalniu, o piliakalnis – priešpiliu.

Į rytus ir šiaurę nuo piliakalnio plyti II–XIII a. kapinynas.

Tyrimai

1963 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (vadovas Adolfas Tautavičius), 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas).

1965 m. kraštotyrininkas Ignas Jablonskis ištyrė 2,7 m² plotą. Nustatyta, kad aikštelėje išlikęs smarkiai apnaikintas nestoras kultūrinis sluoksnis, o pylime aptikti du degėsių sluoksniai. Pirmasis pylimas buvęs 1,5 m aukščio, o jo viršuje stovėjusi medinė gynybinė siena. Jai sudegus pylimas buvo paaukštintas iki 3,5 m. 1972 m. I. Jablonskis piliakalnyje lokalizavo XIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimą Kretingos pilį.

2003 m. Reda Švelniūtė aikštelės centre ir pietinėje dalyje ištyrė 20 m². Rastas 30 cm storio II tūkstantmečio pradžios kultūrinis sluoksnis su žalvarinės pasaginės segės dalimi, žalvarine plokštele, lygia keramika.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pabaiga – 1263 m.

• 
  Piliakalnis iš pietvakarių pusės
• 
  Pylimo apjuostos aikštelės vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
• 
  Piliakalnio vaizdas iš rytų pusės
• 
  Kretingos piliavietė
• 
  Perkūno kalnas iš šiaurės vakarų pusės
• 
  Perkūno kalnas iš šiaurės pusės

Aplinkiniai piliakalniai
	Nagarbos piliakalnis 12 km	Joskaudų piliakalnis 13 km Kurmaičių piliakalnis 9 km	Kartenos piliakalnis 17 km
			Kačaičių piliakalnis 12 km
	Eketės piliakalnis 5 km	Valėnų piliakalnis 0,6 km Žardės piliakalnis 17 km	Gerduvėnų piliakalnis 18 km Antkalnio piliakalnis 14 km

Šaltiniai

• Emil Hollack. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreußen. – Glogau-Berlin, 1908
• Hans Crome. Karte und Verzeichnis der vor- und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen // Altpreußen. – 1937, Juni. – Heft 3. – S. 124 (Nr. 5).
• Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998
• Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 2. – P. 437–438

Nuorodos

• Andulių piliakalnis: Lietuvos piliakalniai
• Julius Kanarskas. Kretingos pilis // kretingospranciškonai.lt
• Audra Venckuvienė. Privatininkai lipa į Kretingos piliakalnį // Pajūrio naujienos – 2008, liepos 25
• Audra Venckuvienė. Archeologai pasipiktino pažeidimais piliakalnyje // Pajūrio naujienos – 2008, rugpjūčio 1
• Dovilė Simaitytė. Kretingos šauliai puoselėja krašto gamtą // Pajūrio naujienos – 2008, spalio 21
• Audra Venckuvienė. Prašo užtverti kelią į piliakalnį // Pajūrio naujienos – 2009, balandžio 10
• Artūras Ketlerius. Nerimą kelia apanglėję medžiai // Pajūrio naujienos – 2009, rugpjūčio 21
• Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai