Anciranana
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Anciranana Antsiranana | |
---|---|
Miesto gatvė | |
Laiko juosta: (UTC 3) | |
Valstybė | Madagaskaras |
Provincija | Ancirananos provincija |
Regionas | Dianos regionas |
Gyventojų | 80 001 |
Vikiteka | Anciranana |
Anciranana (Antsiranana; Iki 1975 m. vadintas Diego Suaresu) – miestas Madagaskaro salos šiauriniame iškyšulyje. Anciranana yra Dianos regiono ir Ancirananos autonominės provincijos sostinė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas buvo pavadintas Diego Suaresu (isp. Diego Suárez), portugalų jūrininko, aplankiusio įlanką 1543 m. vardu.
1880–1890 m. įlankos geidė prancūzai, norėję ją naudoti kaip anglių pakrovimo postą garlaiviams. Po Pirmojo Prancūzijos-Hovos karo karalienė Ranavalona III 1885 m. gruodžio 17 d. pasirašė sutartį atiduodama prancūzams įlanką ir aplinkines teritorijas, įskaitant Nusu Be ir Sent Mari salas, kaip protektoratą.
1896 m. Madagaskarą pradėjo valdyti kolonijinė prancūzų valdžia.
Rusijos imperijos Antroji Ramiojo vandenyno eskadra išmetė inkarą ir papildė atsargas Diego Suareso uoste pakeliui į Cušimos mūšį 1905 m.
Diego Suaresas buvo vienas iš įsiveržimo taškų, kai Sąjungininkai užėmė Madagaskarą 1942 m. Buvo baiminamasi, kad Japonija įtikins Viši Prancūziją atiduoti jai Madagaskarą tokiom pat sąlygomis kaip Prancūzų Indokiniją prieš metus. Dėl šios priežasties įvyko invazija. Diego-Suárezas buvo pasirinktas kaip pirmasis invazijos tikslas dėl gero uosto ir todėl, kad mieste buvo daug aukštų pareigūnų. Taip pat japonų nykštukiniai povandeniniai laivai čia puolė Britų laivyną.
Prancūzija naudojo Ancirananą kaip karinę bazę ir po Madagaskaro nepriklausomybės 1960 m. iki socialistinės revoliucijos 1973 m.
Transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anciranana turi natūralų uostą, bet nuošali vieta ir iki neseniai buvę blogi keliai į pietus menkino jo, kaip krovinių gabenimo punkto, svarbą.