Alfred Adler
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Alfredas Adleris | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1870 m. vasario 7 d. |
| Mirė | 1937 m. gegužės 28 d. (67 metai) |
| Veikla | austrų gydytojas, psichiatras, individualiosios psichologijos pradininkas |
| Žinomas (-a) už | didelį poveikį šių laikų asmenybės teorijai ir psichoterapijai |
 Vikiteka |
Alfred Adler |
Alfredas Adleris (1870 m. vasario 7 d. Viena – 1937 m. gegužės 28 d. Škotija, Aberdynas) – austrų gydytojas, psichiatras, individualiosios psichologijos pradininkas, 1902–1911 Z. Froido bendradarbis. Nuo 1932 m. dirbo JAV, D. Britanijoje. Padarė didelį poveikį šių laikų asmenybės teorijai ir psichoterapijai.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Alfredas Adleris gimė 1870 m. vasario 7 d. Vienoje. 1879-80 mokėsi realinėje gimnazijoje. 1880-88 Hernalser`io humanitarinės gimnazijos moksleivis. 1888-95 studijavo mediciną Vienos universitete. 1889 m. įstojo į Austrijos studentų sąjungą. 1892 m. savanoriška tarnyba armijoje (pusė būtino laiko). 1895 Vienos universitetas suteikė medicinos daktaro diplomą. 1896 m. tarnyba armijoje. 1897 m. pirmi straipsniai darbininkų laikraštyje. Dalyvavo tarptautiniame gydytojų kongrese Maskvoje. Gruodį Rusijoje vedė Raisą Timofejevną Epštein. 1898 m. gimė duktė Valentina Dina. 1899 m. privačios medicininės praktikos pradžia. 1901 m. gimė dukra Aleksandra. 1902 m. pakviestas į Zigmundo Froido organizuotus „trečiadienio susirinkimus“. 1903 m. priimtas į gydytojų draugiją. 1904 m. perėjo į evangelikų tikėjimą. 1905 m. gimė sūnus Kurtas. 1907 m. išleido knygą „Studija apie organų menkavertiškumą“. 1909 m. gimė dukra Kornelija (Neli).
1910 m. drauge su V. Štekeliu išleido psichoanalizės laikraštį. 1911 m. atsiskyrė nuo Z. Froido. Išstojo iš psichoanalizės draugijos. Įkūrė „Laisvosios psichoanalizės draugiją“. 1912 m. pradėtas leisti draugijos laikraštis. Išleido knygą „Apie nerviškąjį charakterį“. 1914 m. draugija pervadinta Individualiosios psichologijos draugija. 1916 m. pašauktas į karinę tarnybą. 1918-19 m. Vienoje įsteigta pirmoji auklėjimo konsultacija. 1919 m. išleido brošiūrą „Kita pusė. Masių psichologijos studija apie tautos kaltę“. 1920-23 m. kursai mokytojams, vėliau tapę tęstiniu mokymu. 1920 išleido knygą „Individualiosios psichologijos praktika ir teorija. Įvadas į psichoterapiją gydytojams, psichologams ir mokytojams“. 1922 m. pirmasis tarptautinis Individualiosios psichologijos kongresas Miunchene. 1923 m. pasirodė pirmasis „Tarptautinio Individualiosios psichologijos žurnalo“ numeris. 1925 m. antrasis tarptautinis IP kongresas Berlyne. 1926 m. trečiasis tarptautinis IP kongresas Diuseldorfe. Pirmoji kelionė į JAV. 1927 m. ketvirtasis tarptautinis IP kongresas Vienoje. Išleido knygą „Žmogaus pažinimas“. 1927-29 paskaitos JAV.
1929 m. nusipirko vasarnamį Vienos priemiestyje. Išleido knygas „Individualioji psichologija mokykloje. Paskaitos mokytojams ir auklėtojams“, „Neurozės problemos“, „Gyvenimo prasmė“. 1930 60-mečio proga suteiktas Vienos garbės piliečio vardas. Penktasis tarptautinis IP kongresas Berlyne. Išleido knygas „Sunkiai auklėjamo vaiko siela“, „Vaikų mokymas“, „Gyvenimo stilius“, „Homoseksualumo problema“. Paskaitos Kolumbijos universitete. 1932 m. individualiosios psichologijos vasaros mokykla Zemeringe ir Vienoje. Formalus persikraustymas į Niujorką. 1933 m. pasikeitus valdžiai Vokietijoje A. Adlerio knygos pateko į draudžiamų knygų sąrašą. Pakartotini knygų leidimai anglų ir vokiečių kalbomis. 1935 m. žmona Raisa su Kurtu ir Aleksandra Adler persikėlė į Niujorką.
1936 m. vasaros mokykla Los Andžele. 1937 m. gegužės 28 d. Alfredas Adleris mirė Škotijoje, Aberdyno mieste, atvykęs skaityti paskaitų.
Veikalai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Organų menkavertiškumo tyrimai“ (1907)
- „Apie nerviškąjį charakterį“ (1912)
- „Individualiosios psichologijos praktika ir teorija. Įvadas į psichoterapiją gydytojams, psichologams ir mokytojams“(1920)
- „Žmogaus pažinimas“ (1927)
- „Individualioji psichologija mokykloje. Paskaitos mokytojams ir auklėtojams“, (1929 – 1930)
- „Neurozės problemos“, (1929 – 1930)
- „Gyvenimo prasmė“ (1929 – 1930)
- „Sunkiai auklėjamo vaiko siela“ (1930 – 1931)
- „Vaikų mokymas“, „Gyvenimo stilius“, (1930–1931)
- „Homoseksualumo problema“. (1930–1931)
