Adomas Poninskis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Adomas Poninskis | |
|---|---|
| |
| Poninskiai | |
| |
| Poninskių herbas | |
| Gimė | 1732 m. |
| Mirė | 1798 m. liepos 23 d. (~66 metai) |
| Tėvas | Motiejus Poninskis |
| Motina | Pranciška Šoldrska |
Adomas Karolis Poninskis (1732 − 1798 m. liepos 23 d.) − ATR valstybinis veikėjas, Karūnos didysis prievaizas, 1767 m. vienas iš Radomo konfederacijos įkūrėjų, 1773 m. Karūnos konfederacijos įkūrėjas ir maršalka, aktyvus ATR I padalijimo dalyvis, už tai apdovanotas kunigaikščio titulu, 1790 m. Ketverių metų seimas atėmė visas pareigybes, titulus ir ištrėmė iš ATR, 1792 m. Targovicos konfederacija titulus grąžino.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilo iš bajorų Poninskių giminės, herbo „Łodzia“ savininkas. Babimostovo seniūno ir Všovo stalininko Motiejaus Pononskio vyresnysis sūnus nuo pirmos santuokos su Pranciška Šoldrska.
1764 metų gegužės 7 d. Poznanės pasiuntinys Adomas Poninskis pasirašė manifestą dėl Rusijos armijos pakvietimo į Lenkiją konvokacinio seimo gynybai. 1764 metų rugpjūtį elekciniame seime palaikė Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimą į Lenkijos sostą.
Stanislovo Pniatovskio valdymo pradžioje Adomas Poninskis priklausė etmonų partijai, tai yra Karūnos didžiojo etmono Jano Klemenso Branickio partijai. 1767 metais Adomas Poninskis buvo vienas iš Radomo konfederacijos įkūrėjų Didžiojoje Lenkijoje. 1767 metų spalio 23 d. įėjo į seimo delegacijos sudėtį, priverstos spaudžiant Rusijos pasiuntiniui Nikolajui Repninui sutikti su amžinos taikos sudarymu su Rusija.
1772 metų spalį Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis spaudžiant Rusijos, Austrijos ir Prūsijos pasiuntiniams sušaukė seimą, kuris turėjo oficialiai patvirtinti Pirmąjį ATR padalijimą. Iš pradžių senatas atsisakė pripažinti ATR padalijimą. Tada Rusijos pasiuntinys, grafas Oto Magnusas von Štakelbergas papirko Adomą Poninskį. Poninskis suprato, kad užsienio valstybėm reikės žmogaus, kuris sutiktų seime pravesti patvirtininmą jų užgrobimų, todėl jis pastatė savo karjeros planą ant tėvynės nelaimės. Rusijos, Prūsijos ir Austrijos pasiuntiniai pažadėjo jam 3 tūkstančius dukatų atlyginimą per mėnesį ir savo palaikymą.
1773 metų balandžio 15 d. Karūnos didysis prievaizas Adomas Poninskis surinko 75 Karūnos ir 6 Lietuvos deputatus ir įkalbėjo juos įkurti konfederaciją. Jie išrinko Adomą Poninskį Karūnos konfederacijos maršalka. Balandžio 19, seimo atidarymo dieną Adomas Poninskis buvo išrinktas seimo maršalka, nežiūrint į kai kurių deputatų protestą. 1773 metų balandžio 24 d. karalius su visais senatoriais pasirašė konfederacijos aktą, pripažindamas Poninskio paskyrimą. Seimo maršalka įnešė seimo delegacijos paskyrimą vesti derybas su trimis valstybėmis dėl padalijimo ir naujos ATR valdymo formos. Pats Adomas Poninskis vadovavo tai Seimo delegacijai. 1773 metų spalio 18 d. delegacija pasirašė tris sutartis, kuriuose ji ATR vardu atsisakė Austrijos, Prūsijos ir Rusijos naudai nuo visų pretenzijų užimtose jų Lenkijos žemėse.
1773 metais Adomui Poninskiui buvo suteiktas kunigaikščio titulas. 1775 metais jis iš Teodoro Veselio išpirko Karūnos didžiojo iždininko pareigybę. Vėliau Adomas Poninskis, 1785 metais paskelbtas bankrote, atvirai tapo Rusijos pasiuntinių agentu, gaudamas iš jų stambias pinigų sumas. 1790 metų rugsėjo 1 d. Ketverių metų seimas paskelbė apie Adomo Poninskio ištrėmimą iš Lenkijos, iš kurio buvo atimti visi titulai ir pareigybės. Jis išvyko iš Varšuvos į Austrišką Galiciją, kur jis valdė dvaro žemes. 1793 metų gegužės 13 d. Targovicos konfederacija atšaukė nuosprendį Adomui Poninskiu, leidus jam grįžti ir grąžinus jo titulus.
1773 metais tapo Baltojo ordino kavalieriumi, kuris buvo iš jo atimtas 1790 metais. 1777 metais įstojo į masonų ložę.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Adomas Poninskis buvo vedęs kunigaikštytę Žozefą Liubiomirską, Karūnos didžiojo vėliavininko Jurgio Ignoto Liubomirskio (m. 1753) ir baronaitės Joanos von Štein vyresnę dukterį, nuo santuokos su kuria turėjo tris sūnus: Adomą, Karolį ir Aleksandrą.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jerzy Jan Lerski, Piotr Wróbel, Richard J. Kozicki, Historical Dictionary of Poland, 966−1945, Greenwood Publishing Group, 1996, ISBN 0-313-26007-9, Google Print, p.466
- Тарас А. Е. «Анатомия ненависти. Русско-польские конфликты в XVIII−XX вв.», Минск, «Харвест», 2008 г. ISBN 978-985-16-1774-2, ст. 100−103
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Karolis Stanislovas Radvila II |
 1773−1775 |
Po to: Andrius Mokronovskis |
| ||||||||||
