Pereiti prie turinio

Adolfas Alunanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adolfas Alunanas
latv. Ādolfs Alunāns
Gimė 1848 m. spalio 11 d.
Mintauja
Mirė 1912 m. liepos 5 d. (63 metai)
Mintauja
Veikla latvių dramaturgas, aktorius, režisierius
Žinomas (-a) už Latvių nacionalinio teatro pradininkas

Adolfas Alunanas (latv. Ādolfs Alunāns, 1848 m. spalio 11 d. Mintauja1912 m. liepos 5 d. ten pat) – latvių dramaturgas, aktorius, režisierius. Latvių nacionalinio teatro pradininkas.

Baigė Mintaujos gimnaziją. Nuo 1866 m. vaidino Dorpato, Talino, Peterburgo teatruose. 18701885 m. vadovavo Rygos latvių teatrui. Vėliau subūrė pirmąją latvių aktorių trupe, režisavo spektaklius ir vaidino juose. 18961904 m. Mintaujoje turėjo savo teatrą ir jam vadovavo. 1869 m. pastatė savo pjesę „Pačių išauklėtas“ – tai pirmoji pastatyta originali latviška pjesė. Buitinės tematikos vodevilinėse pjesėse išjuokė dorovines ydas, aklą sekimą vokiečių papročiais. Dar sukūrė apsakymų, eilėraščių, pirmąjį veikalą latvių kalba apie latvių teatrą (1869 m.) [1] 18921912 m. redagavo žurnalą „Juokdario kalendorius“ (Календар насмешника).

Jo vardu pavadintas Jelgavos Adolfo Alūnano teatras.

Pjesės
  • Pačių išauklėtas (Pašu audzināts), 1869 m.
  • Kubilius ir kubilienė (Mucenieks un muceniece), 1872 m.
  • Džonas Neilandas, pastatyta 1881 m., išleista 1885 m.
  • Kas tie tokie, kur dainavo (Kas tie tadi, kas dziedeja) 1888 m., pavadinimu „Liūdna dainelė“ vaidinta XX a. pradžios Rytų Lietuvių scenos mėgėjų,
  • Šeši maži būgnininkai (Seši mazi bundzenieki), past. 1889 m., išl. 1890 m.
  • Verkia mano giminė, 1889 m.
  • Mūsų protėviai, 1905 m.
  • Bērzin̦š, Arturs. Ādolfs Alunāns latviešu teātrī, Londonā: Latpress apgāds, 1954.
  • Hausmanis, Viktors. Ādolfs Alunāns: aktieris, režisors, dramaturgs, Rīga: Liesma, 1988. ISBN 978-5-410-00403-9
  • Gudriķ̦e, Biruta. Ādolfs Alunāns: atmiņās, vēstulēs, anekdotēs, Rīga: Litera, 1993.
  1. Silvestras GaižiūnasAdolfas Alunanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 402 psl.