Actas
Actas − acto rūgšties tirpalas vandenyje (dažniausiai 4 % ir 9 %). Acto rūgštis susidaro, fermentuojantis etilo alkoholiui (spiritui).
Actą gamina mažiausi organizmai − acto rūgšties bakterijos. Fermentatoriuose, pripildytuose buko medienos drožlių, šios bakterijos, vartodamos deguonį, etilo alkoholį suraugina į actą.
Acto būna pagaminto iš vynuogių, obuolių, spirito ir kt. Actas kartais aromatizuojamas peletrūnais, salierais, juodųjų serbentų lapais, kitais prieskoninių augalų lapais arba šaknimis (baziliko, mėtos ir kt.).
Balzaminis actas (vadinamas ir Modenos balzaminiu actu) laikomas delikatesu ir vertinamas gurmanų.
Pritaikymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Actas yra daugelio patiekalų ir užkandžių pagardas; jo dedama į padažus ir marinatus, į ruošiamas garstyčias, barščiams parūgštinti, silkei, salotoms paskaninti ir kitur.
Actas laikomas vėsiai stikliniame inde sandariai užkimštas.
Naudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antikinėje Romoje iš vandens ir acto buvo gaminamas populiarus tarp žmonių ir legionierių gėrimas "posca", kuris buvo laikomas troškulį malšinančia ir dezinfekuojančia priemone.[reikalingas šaltinis]
Viduramžiais actas buvo vienas iš nedaugelio tirpiklių, kuriuos buvo galima naudoti vykdant cheminius procesus. Jis buvo naudojamas daugeliui techninių receptų, pavyzdžiui, amalgama junginiams arba paveikslų ir miniatiūrų dažams išgauti.[1][2] Šiais laikais vyno actas, praskiestas vandeniu, naudojamas kaip alternatyva brangesnei acto rūgščiai, skirtai fotografijos cheminiams procesams sustabdyti. Baltasis actas įprastai yra rekomenduojamas kaip labiausiai tinkama valymo priemonė. Kadangi jis yra rūgštinis, juo galima ištirpinti mineralines apnašas nuo stiklo, kavos ruošimo aparatų ir kitų glotnių paviršių, o taip pat juo puikiai pašalinami kvapai.[3]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Straipsnis apie delikatesinį balzaminį Modenos actą Archyvuota kopija 2016-03-12 iš Wayback Machine projekto.
- Pasakojimas apie balzaminio acto gamyklėlę Modenos mieste
- Actas (angl.)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „The Modernity of Ancient Pigments: A Historical Approach“. mdpi.com. Nuoroda tikrinta 2023 m. birželio 2 d..
- ↑ „Plating and Surface Treatments on Ancient Metalwork“. sciencedirect.com. Nuoroda tikrinta 2023 m. birželio 2 d..
- ↑ „Ministry of the Environment, Conservation and Parks“. ene.gov.on.ca. Nuoroda tikrinta 2023 m. birželio 2 d..