Pereiti prie turinio

Abiejų Tautų Respublikos karinė komisija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Abiejų Tautų Respublikos karinė komisija – kolegialus Abiejų Tautų Respublikos Seimo organas, koordinavęs kariuomenės vystymo klausimus, įkurtas 1788 m. lapkričio 3 d. panaikinus Nuolatinės tarybos Karo departamentą.[1]

Komisiją sudarė 18 narių: vienas etmonas ir 17 Seimo išrinktų komisarų, iš jų – 5 karininkai (3 Karūnos (Lenkijos) ir 2 Lietuvos) ir 12 civilių (9 parlamentarai ir 3 senatoriai). Pirmininko pareigos buvo rotuojamos, kas ketvirtį jas paeliui užimdavo: Karūnos didysis etmonas, Lietuvos lauko etmonas, Lietuvos didysis etmonas, Karūnos lauko etmonas.[2]

Priėmus Gegužės 3-iosios Konstituciją, aukščiausiu vykdomosios valdžios organu tapo Teisių sargyba (lenk. Straż Praw), o Seimas tapo labiau konfliktų sprendimo institucija. Karinė komisija buvo atskaitinga Seimui ir Teisių sargybai. Karinei komisijai buvo pavaldžios civilinės-karinės tvarkos komisijos.


Pagal 1792 m. gegužės mėn. įstatymą Karinę komisiją sudarė 15 asmenų: pirmininko pareigas paeiliui einantys Karūnos didysis etmonas arba Lietuvos didysis etmonas ir dvejų metų kadencijai Seimo paskirti 14 komisarų, iš kurių du buvo senatoriai, šeši kariškiai ir šeši civiliai.[3]

Po pralaimėto 1792 m. karo ATR karinė komisija 1793 m. vėl buvo padalinta į Karūnos komisiją ir Lietuvos komisiją. 1794 m. sukilimo laikotarpiu kariuomenėje administracines, fiskalines ir teismines funkcijas vykdė Karo komisariatas ir Aukščiausiosios nacionalinės tarybos Karinių reikmių skyrius.

Iki pat Respublikos pabaigos komisijos būstinė buvo įsikūrusi Varšuvoje, Krasinskių rūmuose, kur buvo ir Karūnos karo archyvas.[4]