Abchazija
| Abchazijos Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Pergalė“ | |||||
 Abchazija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | abchazų, rusų | ||||
| Sostinė | Suchumis | ||||
| Didžiausias miestas | Suchumis | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras Priminkas |
Aslanas Bžanija Aleksandras Ankvabas | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
8 660 km2 (?) nėra duomenų | ||||
| Gyventojų • 2012 • Tankis |
242 865 (?) 28 žm./km2 (?) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
? nėra duomenų mlrd. ? (nėra duomenų) nėra duomenų ? (?) | ||||
| Valiuta | Abchazijos apsaras, Rusijos rublis | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC 3 UTC 3 | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Gruzijos 1992 m. liepos 23 d. | ||||
| Interneto kodas | .? | ||||
| Šalies tel. kodas | 995 44 | ||||
Abchazija (abch. Аҧсны/Apsni, gruz. აფხაზეთი/Apchazeti) – regionas Kaukaze, de facto nepriklausomybę paskelbusi teritorija. Sostinė – Suchumis, oficialios kalbos – abchazų ir rusų (pagal Abchazijos konstituciją); abchazų ir gruzinų (pagal Gruzijos konstituciją). Abchazijos nepriklausomybę pripažino Rusija, Nikaragva, Venesuela, Nauru, Sirija bei Pietų Osetija ir Padniestrė.[1][2]
Suskirstyta į 6 provincijas – Gagros, Gudautos, Suchumio, Gulripšio, Očamčyros, Galio.
Abchazijos toponimas kilęs nuo demonimo 'abchazas' (per rusų ir gruzinų k. iš savivardžio apsua). Pasak liaudies etimologijos, jis reiškia 'turintis sielą'.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Teritorijoje pirmieji žmonės apsigyveno prieš 4-5 tūkstančius metų, daugiausiai užsiėmė žemdirbyste, gyvulininkyste.
Abchazija buvo vienas iš istorinių Vakarų Gruzijos regionų. Ji nuo VI–V a. pr. m. e. priklausė Kolchidės karalystei, IV a. Lazikos valstybei, iki VI a. užkariauta Bizantijos ir įvesta krikščionybė. VIII amžiuje Abchazija su gretimomis megrelų ir svanų žemėmis užkariauta Leono II, kuris čia sukūrė Abchazijos karalystę. Nuo X a. – susivienijusios Gruzijos dalis.
XVI a. Abchazija atskirta bei prijungta prie Turkijos, o nuo 1810 m. – prijungta prie Rusijos imperijos. 1870 metais panaikinta baudžiava, suaktyvėjo ekonominė plėtra.
XX a. išryškėjo tautinio išsivadavimo judėjimas, 1917 m. valdžia atiteko menševikams, bet 1921 m. bolševikai užėmė teritoriją ir prijungė prie Gruzijos (tuo metu Tarybų Rusijos dalis). Iki 1931 m. Užkaukazės TFSR dalis, vėliau – Gruzijos TSR.
Žlungant Tarybų Sąjungai 1990 m. Abchazijos valdžia paskelbė nepriklausomybę, šalį 1992–1993 m. užėmė Gruzija, ir tik 1993 m. rugpjūtį padedami Rusijos kariuomenės abchazų separatistai išstūmė Gruzijos kariuomenę. Nuo 1994 m. šalyje dislokuotos NVS taikos palaikymo pajėgos, taip pat įsikūrę Jungtinių Tautų stebėtojai.
2008 m. rugpjūčio 9 d. oficialiai įstojo į karą dėl Pietų Osetijos Pietų Osetijos pusėje.
2008 m. rugpjūčio 26 d. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė dekretą, kuriuo pripažįstama Abchazijos nepriklausomybė. 2008 m. rugsėjo 3 d. Abchazijos nepriklausomybę pripažino Nikaragva.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Abchazija yra prie Juodosios jūros, tarp Psou ir Ingurio upių, plotas 8660 km², apie 74 % teritorijos užima kalnai ir priekalnės, pakrantė mažai vingiuota, daug paplūdimių.
Klimatas subtropinis šiltas ir drėgnas pajūryje, vidutinis ir šaltas kalnuose. Miškingumas apie 55 %. Pakrantėse vešlūs plačialapių miškai, kalnuose – bukai, kėniai, eglės. Upės sraunios ir vandeningos. Aukštikalnėse – alpinės pievos.[4]
Aukščiausias kalnas – Dombai Ulgenas (4046 m).
2008 metais pasaulio speleologų naujienų svetainė „Worldwide caving news“ paskelbė atnaujintą giliausių pasaulio urvų sąrašą. Remiantis šiais duomenimis Abchazijoje, Kaukazo kalnuose, Arabikos masyve yra giliausias pasaulio urvas „Kruberio-Voronja“. Gylis 2170 metrai.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šalyje vyrauja žemės ūkis – auginamas tabakas, arbatmedžiai, citrusinės kultūros, vynmedžiai, veisiami galvijai, kiaulės, avys, ožkos. Kasamos akmens anglys (Tkvarčeli), yra geležies bei gyvsidabrio rūdos telkinių. Inguri hidroelektrinė tiekia elektros energiją Gruzijai (apie 40 % pagamintos energijos).
Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyventojų – 254 200 (2001). 1993 metais buvo 516 600 gyventojų, bet karo metu apie 200 000 gruzinų pabėgo į Gruziją.
Miesto gyventojų 48 % (1998), gyventojų tankumas 29 žm./km². Iki karo gyveno 46 % gruzinų, 18 % abchazų, 16 % rusų ir ukrainiečių, 15 % armėnų. Po karo apie 45 % gyventojų – abchazai.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Абхазия, Южная Осетия и Приднестровье признали независимость друг друга и призвали всех к этому же“. Newsru. 2006-11-17. Nuoroda tikrinta 2008-08-26.
- ↑ Nikaragva pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę
- ↑ В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 9
| |||||||
| ||||||||
