Pereiti prie turinio

Abba Lerner

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Abba Lerner
Gimė 1903 m. spalio 28 d.
Besarabija
Mirė 1982 m. spalio 27 d. (78 metai)
Talahasis, Florida
Veikla Didžiosios Britanijos ir JAV ekonomistas
Pareigos profesorius
Alma mater Londono universitetas

Aba Ptačija Lerneris (angl. Abba Ptachya Lerner, 1903 m. spalio 28 d. Besarabija – 1982 m. spalio 27 d. Talahasyje, Floridos valstija) – Didžiosios Britanijos ir JAV ekonomistas.

1906 m. su tėvais išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. 19291932 m. studijavo Londono universitete, 19351939 m. dėstė jame. 19401942 m. dėstė Kanzaso universitete, 1942–1947 m. – Naujojoje socialinių tyrimų mokykloje Niujorke, 1947–1959 m. – Ruzevelto universitete Čikagoje, 1959–1965 m. – Mičigano, 1965–1971 m. – Kalifornijos, 1971–1978 m. – Niujorko, 1978–1982 m. – Floridos universitete. 1943 m. daktaras. Nuo 1946 m. profesorius.

19501951 m. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos narys. 19531955 m. Izraelio vyriausybės ekonomikos patarėjas. 1955–1956 m. Izraelio banko ir Izraelio iždo patarėjas. 19581959 m. dirbo Viduržemio jūros regiono reikalų institute Niujorke.

D. M. Keinso sekėjas. Išplėtojo Maršalo kainų teoriją įtraukdamas į ją netobuląją konkurenciją. Išskyrė sąlygas (vadinamosios Maršalo ir Lernerio sąlygos), kuriomis šalies valiutos kursas gali pagerinti jos prekybos balansą. [1]

  • Kontrolės ekonomika (Economics of Control, 1944 m.),
  • Užimtumo ekonomika (Economics of Employment, 1951 m.),
  • Ekonominės analizės apybraižos (Essays in Economic Analysis, 1953 m.),
  • Visų reikalas (Everybody’s Business, 1962 m.),
  • Našumo ir augimo ekonomika: Izraelio ir Vakarų Kranto pamokos (The Economics of Efficiency and Growth: Lessons from lsrael and West Bank, su H. Benshaharu, 1975 m.),
  • Rinkos antiinfliacijos planas (A Market Antiinflation Plan, su D. Ch. Colanderiu, 1980 m.).
  1. Aba Ptačija Lerneris . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 29 psl.