1854 m.
(Nukreipta iš puslapio 1854)
  | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2 tūkstantmetis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1854 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 24 d. – Motiejus Juodišius, JAV lietuvių prozininkas ir vertėjas (m. 1910 m.).
- Birželio 13 d. – Antanas Bataitis, Lietuvos knygnešys (m. 1932 m.).
- Spalio 30 d. – Aleksandras Burba, Lietuvos rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, knygnešys (m. 1898 m.).
Nedatuota
- Florianas Vyganovskis, inžinierius architektas, gyveno Rygoje (m. 1905 m.).
- Jonas Katilius, Romos katalikų kunigas, visuomenininkas, draudžiamos spaudos platintojas (m. 1930 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Birželio 6 d. – Henrikas Jurgis Vincentas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Rusijos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1792 m.).
- Spalio 21 d. – Marija Čartoriska Viurtembergietė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoraitė, Čartoriskių herbo kunigaikštytė, rašytoja, filantropė (g. 1768 m.).
Nedatuota
- Gasparas Barauskas, lietuvių tapytojas (g. 1785 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 12 d. – Hugas Birgeris, Švedijos tapytojas. Nuo 1870 m. iki 1877 m. studijavo Stokholmo dailės akademijoje. 1877 m. jis gavo karališkąjį medalį už reikšmingiausią savo darbą Syndafallet (žmogaus kritimas). Birgerio darbas eksponuojamas Geteborgo dailės muziejuje ir Švedijos nacionaliniame muziejuje Stokholme (m. 1887 m.).
- Kovo 15 d. – Emilis fon Bėringas, 1901 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1] (m. 1917 m.).
- Kovo 21 d. – Leo Taksilis, prancūzų žurnalistas ir rašytojas (m. 1907 m.).
- Balandžio 22 d. – Henri Marie La Fontaine, belgų teisininkas, politikas, pacifistas, apdovanotas Nobelio taikos premija, Universelle Bibliothek steigėjas (kartu su Paul Otlet) (m. 1943 m.).
- Balandžio 29 d. – Henri Poincaré, prancūzų matematikas, fizikas, filosofas. Laikomas paskutiniu matematiku – universalu, suvokusiu visas matematikos šakas. Henri Poincaré: (m. 1912 m.).
- Gegužės 11 d. – Otmaras Mergentaleris, rašomosios mašinėlės išradėjas (m. 1899 m.).
- Rugsėjo 27 d. – Izidorius Brensonas, latvių medikas ir antropologas (m. 1928 m.).
- Spalio 16 d.:
- Karlas Kautskis, vokiečių socialdemokratijos teoretikas, SPD ir II Internacionalo lyderis (m. 1938 m.).
- Oscar Fingal O'Flahertie Wills Wilde, airių kilmės anglų dramaturgas, poetas, rašytojas. Laikomas vienu žymiausių karalienės Viktorijos laikmečio dramaturgų. Jo vardą išgarsino pjesės, aforizmai, taip pat romanas „Doriano Grėjaus portretas“ (m. 1900 m.).
- Spalio 20 d. – Žanas Nikolas Artūras Rembo, prancūzų poetas, vienas aktyviausių dekadentų. Sukūrė garsiausius savo kūrinius būdamas dar paauglystėje (m. 1891 m.).
- Spalio 31 d. – Hermann Oldenberg, vokiečių indologas ir budologas, vienas reikšmingiausių Vedų ir ankstyvojo budizmo specialistas (m. 1920 m.).
- Lapkričio 5 d. – Paul Sabatier, 1912 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1941 m.).
- Lapkričio 21 d. – Benediktas XV, buvo Romos Katalikų bažnyčios Popiežiumi nuo 1914 m. rugsėjo 3 d. iki 1922 m. sausio 22 d.; jis pakeitė Pijų X (1903–1914) (m. 1922 m.).
Nedatuota
- Paul Ehrlich, 1908 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1] (m. 1915 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Liepos 6 d. – Georg Simon Ohm, vokiečių fizikas, Berlyno Mokslo Akademijos narys (g. 1789 m.).
- Liepos 25 d. – Karolis Bžostovskis, grafas, Lenkijos dvarininkas ir verslininkas, mecenatas (g. 1796 m.).
- Rugpjūčio 20 d. – Frydrichas Vilhelmas Jozefas fon Šelingas, vokiečių filosofas (g. 1775 m.).