1821 m.
Išvaizda
(Nukreipta iš puslapio 1821)
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1821 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nedatuoti
- Žemaičių seniūno Mykolo Gelgaudo skirtomis lėšomis Židikuose 1821 m. pastatyta akmenų mūro, stačiakampio plano, bebokštė, su aukštu stogu, klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų bruožų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kovo 17 d. – Jonas Abelevičius, kunigas, profesorius[1] (m. 1882 m.).
- Gegužės 15 d. – Artūras Severinas Grosas, Lietuvos 1863 m. sukilimo dalyvis (m. 1870 m.).
- Birželio 21 d. – Antanas Martynaitis-Marcinskas, Romos katalikų kunigas, kanauninkas (m. 1880 m.).
- Rugsėjo 28 d. – Karolis Bžozovskis, lenkų inžinierius, rašytojas, lietuvių tautosakos rinkėjas (m. 1904 m.).
Nedatuota
- Ambraziejus Pranciškus Kašarauskis, Lietuvos kunigas, kraštotyrininkas, kalbininkas, gamtininkas (m. 1880 m.).
- Antanas Petravičius, kunigas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (m. 1905 m.).
- Felicijonas Karpis, Rusijos imperijos valstybės ir karinis bei visuomenės veikėjas.[2] (m. 1880 m.).
- Karolis Andrius Radvila, Lenkijos karalystės didikas, visuomenės veikėjas (m. 1886 m.).
- Tomas Egidijus Kušleika, 1863 m. sukilimo veikėjas (m. 1894 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Balandžio 10 d. – Mykolas Dluskis, Lietuvos kunigas, filosofas, visuomenės veikėjas, masonas (g. 1760 m.).
- Birželio 13 d. – Jonas Oldakovskis, Vilniaus universiteto profesorius, teisės filosofas[3] (g. 1785 m.).
Nedatuota
- Martynas Knakfusas, iš Lenkijos kilęs Lietuvos vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo architektas, žinomas savo projektuotais klasicistiniais pastatais Vilniuje (g. 1742 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 11 d. – Augustas Marietas, archeologas, pirmasis jo kartos egiptologas, Egiptologijos muziejaus Kaire įkūrėjas (m. 1881 m.).
- Kovo 19 d. – Kapitonas Seras Richard Francis Burton, KCMG, FRGS, anglų keliautojas, geografas, vertėjas, etnologas, (m. 1890 m.).
- Balandžio 9 d. – Šarlis Bodleras, vienas žymiausių XIX a. prancūzų poetų, kritikas, vertėjas (m. 1867 m.).
- Birželio 26 d. – Bartolomė Mitrė, Argentinos politikas, karininkas, rašytojas. 1862–1868 m. buvo Argentinos prezidentu (m. 1906 m.).
- Rugpjūčio 21 d. – Šv. Andrius Kim Tae-gonas, pirmasis Romos katalikų kunigas Korėjoje (m. 1846 m.).
- Rugpjūčio 29 d. – Lui Loranas Gabrielis de Mortiljė, prancūzų archeologas ir antropologas, vienas šiuolaikinės mokslinės archeologijos ir prancūzų antropologijos pradininkų (m. 1898 m.).
- Lapkričio 11 d. – Fiodoras Michailovičius Dostojevskis, vienas žinomiausių rusų rašytojų (m. 1881 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 4 d. – Elizabeth Ann Seton, amerikiečių šventoji[4] (g. 1774 m.).
- Vasario 21 d. – Georg Friedrich von Martens, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas bei teoretikas, Gėtingeno universiteto profesorius, diplomatas (g. 1756 m.).
- Vasario 23 d. – John Keats, anglų poetas romantikas[5] (g. 1795 m.).
- Gegužės 5 d. – Napoleonas Bonapartas, prancūzų revoliucinės armijos generolas, nuo 1799 tapęs Prancūzijos valdovu – lapkričio 11 paskirtas I Prancūzijos Respublikos Pirmuoju Konsulu, 1802 m. - Konsulu iki gyvos galvos, o nuo 1804 m. gruodžio 2 d. tapo Prancūzijos Imperatoriumi (Empereur des Français), Italijos karaliumi (nuo 1805 m.) bei Reino sąjungos protektoriumi (nuo 1806 m.). Imperatoriumi išbuvo iki 1814 m. balandžio 6 d., taip pat trumpą laikotarpį 1815 metų kovo 1–birželio 22 d. 1792–1815 m. laikotarpis yra vadinamas Napoleonmečiu (g. 1769 m.).
- Rugsėjo 4 d. – José Miguel Carrera Verdugo, Čilės generolas, vienas iš nepriklausomybės didvyrių (g. 1785 m.).
Nedatuota
- Johanas Peteris Frankas, vokiečių medikas, Vilniaus universiteto profesorius (g. 1745 m.).
- Pedro Juan Caballero, Paragvajaus politikas, vienas pagrindinių šalies nepriklausomybės pasiekimo lyderių (g. 1786 m.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jonas Abelevičius Archyvuota kopija 2012-11-08 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija. IX t. 2006 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas
- ↑ Jonas Oldakovskis Archyvuota kopija 2012-08-23 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Elizabeth Ann Seton.
- ↑ John Keats Archyvuota kopija 2017-01-04 iš Wayback Machine projekto..