Ūsuotoji zylė

Panurus biarmicus
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis

Ūsuotoji zylė, patinėlis

Ūsuotųjų zylių čyrenimas

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Žvirbliniai paukščiai ( Passeriformes)
Šeima:	Storasnapiniai ( Panuridae)
Gentis:	Ūsuotosios zylės ( Panurus)
Rūšis:	Ūsuotoji zylė ( Panurus biarmicus)

Binomas

Panurus biarmicus
Linnaeus, 1758

Sinonimai

Parus biarmicus Linnaeus, 1758

Paplitimas

Ūsuotųjų zylių apytikslis paplitimo arealas Eurazijos vidutinių platumų ir subtropikų klimato juostose:

sėslios

neperi

Ūsuotoji zylė (Panurus biarmicus) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, storasnapinių (Panuridae) šeimos paukščių rūšis.

Mažytis paukštelis, mažesnis už naminį žvirblį (Passer domesticus) kūno ilgis 14–15,5 cm, svoris 11–21 g,^[2] atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 16-18 cm.^[3]

Patino viršugalvis ir kaklas pilki. Nugara, antuodegis ir uodega ryškiai rudi. Sparnai juosvai rusvi. Nuo snapo pamato ir akių žemyn eina trikampė juoda dėmė „ūsai“. Apatinė pusė šviesiai rausva, pauodegys juodas. Snapas geltonas. Kojos juodos. Patelių galva rusva, be „ūsų". Jaunikliai blankesnių spalvų negu patelė, nugara juosvai ruda.

Ūsuotosios zylės išgyvena apie 6 m.^[3]

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje reta, bet aptinkama ištisus metus. Gyvena tankiuose nendrynuose. Lizdą suka nendrėse. Deda 5-7 gelsvai baltus kiaušinius, išmargintus juodai rudais taškeliais ir brūkšneliais. Peri 12-13 dienų. Jaunikliai lizdą palieka dar po 15-16 dienų. Išveda dvi vadas.